Oksfordo universiteto profesoriaus emerito Johno Finniso (1940) knyga yra nepakeičiamas teisės filosofijos įvadas tiems, kas nori pažinti Vakarų teisės tradiciją.

Šioje knygoje J. Finnisas įtikinamai atskleidžia prigimtinės teisės teorijos pranašumus. Jis parodo, kodėl šiais laikais prigimtinės teisės teorija, gyvuojanti nuo Platono ir Aristotelio laikų, buvo neteisingai suprasta ir nuvertinta....

Oksfordo universiteto profesoriaus emerito Johno Finniso (1940) knyga yra nepakeičiamas teisės filosofijos įvadas tiems, kas nori pažinti Vakarų teisės tradiciją.

Šioje knygoje J. Finnisas įtikinamai atskleidžia prigimtinės teisės teorijos pranašumus. Jis parodo, kodėl šiais laikais prigimtinės teisės teorija, gyvuojanti nuo Platono ir Aristotelio laikų, buvo neteisingai suprasta ir nuvertinta. Autorius atskleidžia, kaip Vakarų kultūrą formavę teisės principai dera su klasikine žmogaus samprata. Šitaip prigimtinės teisės teorijoje išryškėja pagrindiniai praktinio proto reikalavimai bei nekintantys moraliniai principai, lemiantys žmogaus santykį su politine bendruomene, jos bendruoju gėriu, teisingumu, autoritetu, pareigomis, teisingais ir neteisingais įstatymais bei, galiausiai, pačiu Dievu ir jo vieta pasaulio tvarkoje bei praktiniame pažinime.

Šioje plataus užmojo ir vietomis sudėtingoje knygoje išdėstyti argumentai – galingas ginklas prieš šiandien vyraujantį moralinį skepticizmą ir reliatyvizmą. Neatsitiktinai dėl J. Finniso veiklos skelbiant prigimtines tiesas apie žmogų, šeimą, santuoką, teisingumą ir bendruomenę, Oksfordo universitetas sulaukė nesėkmingų studentų reikalavimų pašalinti jį iš profesoriaus pareigų.