Knygos ištraukas teko skaityti dar mokyklos suole, berods, kad aštuntoje klasėje. Nuo to laiko vis sakiau sau, kad būtinai turiu ją perskaityti. Tam prireikė aštuonerių metų, jog knyga atsidurtų mano rankose. Ir ką galiu...

Knygos ištraukas teko skaityti dar mokyklos suole, berods, kad aštuntoje klasėje. Nuo to laiko vis sakiau sau, kad būtinai turiu ją perskaityti. Tam prireikė aštuonerių metų, jog knyga atsidurtų mano rankose. Ir ką galiu pasakyti? Pirmiausia tai, kad knyga turėtų būti skaitoma gerokai vyresnių mokinių, kadangi aštuntokas dar nėra tas žmogus, kuris knygą sugebėtų išgyventi, išjausti, nors visa jos struktūra galbūt ir primena mokyklinę literatūrą.
Kiekvienas knygos veikėjas savotiškai žavi, sudomina, atstumia. Vienus pamilsti, kitų pradedi nekęsti. Ir tai yra natūralu bei savaime suprantama. Visgi nemanau, kad šioje knygoje svarbiausia tema yra vien begalinė tėvo meilė dukrai, tėvų ir vaikų ryšiai. Knygoje susipina daugybę temų, kurios, nors knyga parašyta, berods, jog prieš 100 metų, jei neklystu, vis dar aktuali ir tinkama šiomis dienomis, ir ne vien dėl tėvų ir vaikų santykių, o pirmiausia dėl to, kad kiekviename iš veikėjų galime rasti bent po dalelytę savęs.

Prisiminus mokyklos laikus netikėtai prisiminiau kūrinį, gal tiksliau jo ištrauką, kuri tuo metu mano paauglės galvoje paliko neaiškius fragmentus ir kai kurias kūrinio detales. Praėjus nemažai laiko prisiminiau ir kūrinio...

Prisiminus mokyklos laikus netikėtai prisiminiau kūrinį, gal tiksliau jo ištrauką, kuri tuo metu mano paauglės galvoje paliko neaiškius fragmentus ir kai kurias kūrinio detales. Praėjus nemažai laiko prisiminiau ir kūrinio pavadinimą, ir pačią autorę, kuri pirmoji rašytoja moteris pasaulyje, gavusi Nobelio premiją. Tuo labiau, kad šis kūrinys šiuo metu yra įtrauktas į privalomų kūrinių sąrašą. Tai knyga apie begalinę tėvo meilę dukrai, apie žmogaus nedalią, apie tragišką jo veržimąsi į gėrį bei tiesą. Romane gvildenama viena iš amžinųjų literatūros temų - tėvų ir vaikų santykiai. Man tai romanas vaikams apie žodžiais nenusakomą tėvų meilę jiems ir tuo pačiu tai - romanas tėvams apie kartais jų pačių padaromas klaidas savo vaikams. Likau sužavėta kūrinio nuoseklumu, gražiu bei rišliu tekstu ir puikiai dėstomomis mintimis, kuriuos tiesiog plaukte plaukia. Ir apibendrinant šį kūrinį tiktų labai prasminga citata: "Toks žmogus, kuris nejaučia savo širdies plastant nei skausme, nei džiaugsme, žinoma, negali būti laikomas tikru žmogumi".