Monografijoje autoriai analizuoja politinių problemų reprezentavimą ir dėmesio konkrečioms problemoms chronologinę kaitą Lietuvos žiniasklaidoje, remdamiesi originaliu A. Downso (1972) naujienų dėmesio ciklo modeliu. Šis modelis buvo atnaujintas ir aktualizuotas, atsižvelgiant į naujų medijų atsiradimą ir įsigalėjimą.

Leidinyje tyrinėjama, kaip keičiasi politinių problemų pateikimas ir...

Monografijoje autoriai analizuoja politinių problemų reprezentavimą ir dėmesio konkrečioms problemoms chronologinę kaitą Lietuvos žiniasklaidoje, remdamiesi originaliu A. Downso (1972) naujienų dėmesio ciklo modeliu. Šis modelis buvo atnaujintas ir aktualizuotas, atsižvelgiant į naujų medijų atsiradimą ir įsigalėjimą.

Leidinyje tyrinėjama, kaip keičiasi politinių problemų pateikimas ir dėmesys joms nuo pirminio iškėlimo iki pavertimo realiais politiniais sprendimais. Siekiant tinkamai išnagrinėti temą, tyrimui pasirinktos šešios politikos problemos, sulaukusios plataus rezonanso visuomenėje Sauliaus Skvernelio vadovaujamos 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės kadencijos laikotarpiu. Į tyrimo lauką pateko vaiko teisių apsaugos reforma, etatinio mokytojų darbo užmokesčio reforma, aukštojo mokslo reforma, vaistų kompensavimo pertvarka, alkoholio kontrolės reforma, pensijų reforma.

Politikos problemos monografijoje traktuojamos kaip dinamiški reiškiniai, kuriems būdingi dėmesio ciklai. Ypač svarbu suprasti naujienų dėmesio ciklus, kad būtų galima paaiškinti politikos problemų dėmesio ciklų Lietuvos žiniasklaidoje specifiką, įvairių suinteresuotųjų veikėjų vaidmenis, galimas manipuliavimo praktikas ir visų minėtųjų elementų santykį su galutiniais politikos rezultatais. Lietuvos situacijos analizė yra vienas iš pirmųjų tyrimų, kuris patvirtina tarptautinėje literatūroje pristatomus požiūrius ir prisideda prie tolesnio tiriamojo lauko teorijos plėtojimo.