Knygos pradžioje labai nusivyliau, nes supratau, kad istorija bus iš man šlykščiausio ir nekenčiamiausio visuomenės sluoksnio - vadinamosios "aukštuomenės" - gyvenimo.
Suktas kunigaikštis, kankinamas vienintelės minties - iš...

Knygos pradžioje labai nusivyliau, nes supratau, kad istorija bus iš man šlykščiausio ir nekenčiamiausio visuomenės sluoksnio - vadinamosios "aukštuomenės" - gyvenimo.
Suktas kunigaikštis, kankinamas vienintelės minties - iš ko būtų galima išlupti pinigų, apykvailis bernelis, pirmąkart įsimylėjęs ir neturintis gyvenime jokio kito rūpesčio, tik išsirinkti vieną iš dviejų mergiščių. Meksikietiškų muilo operų gamintojai tikrai skaitė šią knygą, pamaniau, o taip bemąstantį mane knyga ir įtraukė. Kai kurie veikėjų poelgiai, mintys atrodė kvailokai - tiesiog dabar kitokie laikai, bet šiaip knyga patiko.

Fiodoro Dostojevskio kūrinys "Pažemintieji ir nuskriaustieji" nėra pirmasis mano susitikimas su autoriaus kūryba. Keletą metų atgal, esu skaičiusi, jau chrestomatinę tapusią, autoriaus knygą "Nusikaltimas ir bausmė". Nors...

Fiodoro Dostojevskio kūrinys "Pažemintieji ir nuskriaustieji" nėra pirmasis mano susitikimas su autoriaus kūryba. Keletą metų atgal, esu skaičiusi, jau chrestomatinę tapusią, autoriaus knygą "Nusikaltimas ir bausmė". Nors pagal porą kūrinių susidaryta tam tikra nuomonė apie šio klasiko kūrybą gali būti ir nevisiškai tiksli, tačiau bent jau kol kas atrodo, kad ji mane traukia ir man patinka. Šiuo metu eilėje jau laukia "Idiotas" bei "Broliai Karamazavai", o kol kas keli pastebėjimai apie knygą "Pažemintieji ir nuskriaustieji'.

Taigi, mano nuomone, F. Dostojevskio knygos "Pažemintieji ir nuskriaustieji" stiprioji pusė yra tikrai ne siužetas. Siužetas paprastas kaip du kart du. Kūrinys apie paprastų žmonių, tiktai nevisai paprastą gyvenimą. Nieko įmantraus ar nepaprasto, bet skaityti nenuobodu ir įdomu.

Man asmeniškai atrodo, kad visa esmė slypi labai sėkmingai sukurtuose veikėjų charakteriuose. Imponuoja tai, kad nė vienas veikėjas nėra sudievinamas. Nėra visiškai teigiamų arba visiškai neigiamų veikėjų. Visi vaizduojami su savo ydomis ir trūkumais. Taip pat žavi ir tai, kad F. Dostojevskis būdamas vyras, taip tiksliai ir taikliai atskleidė moterų psichologiją ir mąstymą.

Daugelis sako, kad šio klasiko kūryba tamsi ir niūri, tačiau aš taip negalvoju. Mano nuomone, autorius tiesiog vaizduoja žmones ir jų likimus. F. Dostojevskio knygos "Pažemintieji ir nuskriaustieji" veikėjai drąsiai pasitinka savo likimą, kad ir koks nesaldus jis būtų, niekada ir jokiomis aplinkybėmis nepasiduoda ir neišsižada savo moralės principų bei idealų.

Žydrūnė

Supratau, kad daugiausia valios ir pasiryžimo prireiks nepatingėti ir parašyti kiekvienai knygai komentarą, nes tikrai mieliau apie jas padiskutuoju nei rašau. Pirmoji "Knygų iššūkio" knyga tapo F. Dostojevskio "Pažemintieji...

Supratau, kad daugiausia valios ir pasiryžimo prireiks nepatingėti ir parašyti kiekvienai knygai komentarą, nes tikrai mieliau apie jas padiskutuoju nei rašau. Pirmoji "Knygų iššūkio" knyga tapo F. Dostojevskio "Pažemintieji ir nuskriaustieji". Mėgstu rusų klasiką, nors ir gan sunkiai paimu ją į rankas, tačiau kai tai nutinka - vienas malonumas. Ir ši knyga neveltui papildė iššūkio sąrašą, nes dūlėjo lentynoje nuo tada, kai išmainiau kažkokį viduramžių filosofijos vadovėlį. Tačiau ne apie tai. Patinka man F. Dostojevskis. Rasdavau jo knygose kažką būdama keturiolikos, randu ir dabar. Net knygos pradžioje aprašytas Peterburgas priminė tai, ką buvau atradusi knygoje "Nusikaltimas ir bausmė" - melancholiją, tokią skurdžią, pilką, murziną ir niūrią. Pirmi puslapiai priminė, kad F. Dostojevskio kūryba tikrai nėra ta, kurioje reikėtų ieškoti pozityvumo, o kartais tikrai nuteikia net slogiai nuotaikai. Šioje knygoje paliestos didžiosios žmogaus gyvenimo moralinės temos - meilė, sąžinė, išdidumas, tėvų/vaikų santykiai. Gyvenimas tarsi daugybė kelių ir nežinia kokį žada tau tavasis likimas. Aprašytosios mergaitės Nelės likimas tik įrodo, kad kiekvienas turi savo neišvengiamą naštą, kurią reikia nuolankiai priimti. Tačiau skaitant visgi nepaliko įspūdis, kad ši knyga yra gerokai nutolusi nuo šiuolaikinio gyvenimo (ar tiesiog gyvenimo, apskritai) ir daugeliu atveju veikėjų išdidumas, tarpusavio santykių sureikšminimas, kančios išaukštinimas rodės gerokai perdėti ir beprasmiški.