Tik suaugusiesiems (N-18)! Pasinerkite į nežabotos fantazijos, kilnių jausmų, jaudinančių nuotykių, subtilios romantikos ir karštos erotikos pasaulį!
Deimonas ir Elara kali bokšte, Zoriono karaliaus sūnaus Oto Valeno nelaisvėje. Valeno vyrai kankinimais bando priversti juos pasakyti, kur yra kiti šuliniai su magiškuoju vandeniu. Vis dėlto Deimonui pavyksta sukurti pabėgimo planą ir jaunuoliai...
Tik suaugusiesiems (N-18)! Pasinerkite į nežabotos fantazijos, kilnių jausmų, jaudinančių nuotykių, subtilios romantikos ir karštos erotikos pasaulį!
Deimonas ir Elara kali bokšte, Zoriono karaliaus sūnaus Oto Valeno nelaisvėje. Valeno vyrai kankinimais bando priversti juos pasakyti, kur yra kiti šuliniai su magiškuoju vandeniu. Vis dėlto Deimonui pavyksta sukurti pabėgimo planą ir jaunuoliai pabėga.
Kelionė namo – ilga ir sudėtinga. Savaites jie keliauja naktimis, o miega dieną, alkis ir baimė – nuolatiniai jų palydovai. Tačiau ne viskas šiame kelyje tik juoda – Deimonas moko Elarą kautis bei ugdyti savo galias, kurias ji įgavo išgėrusi magiško vandens. Be to, nors abu gedi Aidano, abipusiai jausmai vis stiprėja, kol juos vainikuoja stebuklinga naktis prieplaukoje... Bet po kartu praleistos nakties juos vėl suranda Valenai. Jaunuoliams pasiseka juos nugalėti ir grįžti namo.
Pilyje Deimonas ruošiasi karūnacijai – jis turi tapti naujuoju Noroko karaliumi, o Elara, pasijutusi nereikalinga, pabėga... Deimonas išvyksta jos ieškoti.
Ar gražūs jausmai nugalės visas kliūtis? Ar bus atstatyta taika tarp dviejų karalysčių? Ar Elara išmoks naudoti savo galias? Ar Otas Valenas susitaikys su pralaimėjimu, ar ir toliau liesis kraujas?
Agnė Bausienė – TOP 10 skaitomiausia autorė Lietuvoje. Jos romanus vienija tai, kad juose stiprūs jausmai, drąsi erotika pagardinami atsikvėpti neleidžiančiu veiksmu ir netikėtais siužeto posūkiais.
„Gimiau 1992 pavasarį, augau ir šiuo metu gyvenu Kėdainių rajone. Mano gimtasis kaimas visuomet buvo ta vieta, į kurią norėjau sugrįžti. Baigiau Josvainių gimnaziją, kurioje ir užsimezgė mano noras rašyti. Tiesa, pirmasis kūrinys dienos šviesos taip ir neišvydo. Jis net nėra pabaigtas, bet saugiai tūno mano kompiuteryje, kad visuomet primintų man nuo ko viskas prasidėjo. Daug vėliau, gimus dukrai pradėjau skaityti daug meilės romanų, bet nei viename mano skaitytame romane (nors skaičiau tikrai gerų) veiksmas nesivystė taip, kaip norėjau aš. Todėl vieną ramų vakarą, dukrai miegant šalia manęs, sugalvojau parašyti pati. Ir taip visai netyčia gimė mano pirmoji knyga. Po jos dar viena ir dar viena... Kartais rašyti būna labai sunku, dėl to atsiranda mėnesio ar kelių pertrauka, o po jos vėl kimbu į darbus. Mano mūza nenuspėjama – ateina nekviesta ir išeina neprašyta, dėl to visuomet labai džiaugiuosi, kai ji užsibūna. Tuomet knyga rašosi kaip per sviestą. Rašau tai, ką mėgstu skaityti pati – meilės romanus. Mano galva jie puikus pabėgimas nuo kasdienybės. Stengiuosi, kad ir mano knygos būtų tokios. Nenoriu, kad paskaičius mano knygą skaitytojui įsiskaudėtų galva nuo painių siužeto vingių. Noriu, kad užvertęs paskutinį puslapį skaitytojas užsimerktų ir giliai įkvėptų pagalvojęs, kad ir jo laukia tokia meilė, jausmai ir aistra. Juk viskas ir prasideda nuo svajonių ir minčių...“ – Agnė Bausienė
