Abraomas Karpinovičius “Paskutinis Vilniaus pranašas“ (1998)/ Lietuva, Izraelis

“Paskutinis Vilniaus pranašas“, parašyta iš Vilniaus kilusio žydų autoriaus Abraomo Karpinovičiaus (1913-2004), neabejotinai dėmesio verta...

Abraomas Karpinovičius “Paskutinis Vilniaus pranašas“ (1998)/ Lietuva, Izraelis

“Paskutinis Vilniaus pranašas“, parašyta iš Vilniaus kilusio žydų autoriaus Abraomo Karpinovičiaus (1913-2004), neabejotinai dėmesio verta knyga. Tiek jos turinys, tiek rašymo stilius puikūs. Man atrodo, kad būtent per tokias knygas geriausiai galime susigyventi su žydiška kultūra Lietuvoje. Jokių pseudomoralinių postringavimų “nuo kalno“ ar svaidymosi kaltinimais, o tiesiog pasakojimas apie žmones žmonėms.

Knygoje pasakojama apie tikrų tarpukario Vilniaus žydų gyvenimą – nepagražintai, o su visomis spalvomis ir atspalviais. Ir ne apie kažkokius didžius vyrus ar moteris, ne pačius geriausius grupės “eksponatus“, o apie paprastus Vilniaus gyventojus – aktorius, pamišėlius, perkamas merginas, sunkiai besiverčiančius amatininkus…

A. Karpinovičius žydus parodo kaip neatsiejamą Vilniaus dalį, o ne kaip kažkokią “kitokių“ grupę, kaip dažnai pasitaiko žydų kilmės autorių kūriniuose (nors knygoje vis pažymima, kad, štai, vieni yra žydai, o kiti gojai ir gojės, šiksės ir šeigecai). Dėl to “Paskutinio pranašo personažai“ tampa savi ir artimi, o ne kažkokie abstraktūs istorijoje pasklidę personažai.

Rašymo stilius taip pat įtaigus. Ne vien dėl gražaus teksto, bet ir dėl efekto, kurį sukelia beveik kiekviename apsakyme susikertantis neretai komiškas pasakojimas su tragiška pabaiga. Žmonės stengiasi gyventi, kažko siekia, sunkiai sprendžia savo asmenines dramas… O tada, nepaisant visų įdėtų pastangų, tai pasirodo esą nebesvarbu, nes į Lietuvą įžengia naciai. Toks staigus ir netgi atsietas galas po spalvingos ir netikėtų įvykių pilnos istorijos sukelia daugiau emocijų negu verksmingi ilgi aprašymai. Aiškiai pajunti “buvo buvo ir… staiga išnyko beveik be pėdsako“. Jų gyvenimai liko tik prisiminimuose. Juos privalu saugoti, nes, jų nelikus, neliks ir įdomios, triukšmingos ir unikalios Vilniaus istorijos dalies.

“Paskutinis Vilniaus pranašas“ – mano pirmoji perskaityta šio jidiš kalba rašusio, vėliau Tel Avive apsigyvenusio vilniečio knyga. Tikiuosi ateityje daugiau susipažinti su jo kūryba, nes ji – aukščiausios prabos.