1954 m. pasirodęs Nikos Kazandzakio romanas "Paskutinis gundymas" sukėlė neigiamą furorą katalikų bažnyčioje ir iškart papildė Vatikano uždraustų knygų sąrašą.

Šiuo metu ši knyga daugumos religijų yra pripažinta...

1954 m. pasirodęs Nikos Kazandzakio romanas "Paskutinis gundymas" sukėlė neigiamą furorą katalikų bažnyčioje ir iškart papildė Vatikano uždraustų knygų sąrašą.

Šiuo metu ši knyga daugumos religijų yra pripažinta žalinga ir yra uždrausta bažnytinės cenzūros. Tikriausiai, dėl galimai kilsiančių pasikeitimų žmonių mąstyme apie Kristaus ir Bažnyčios įprastai žinomą mokymą. O tai, be jokios abejonės, pirmiausia, sąlygoja baimę prarasti valdžią. Autorius prisiima atsakomybę už tai, kad kiekvienas, perskaitęs šį romaną ir gebantis mąstyti, nenusivils savo tikėjimu ir nenusigręš nuo krikščionybės.

Be abejo, knygoje pateikiamas Kristaus atvaizdas visai nepanašus į mums įprastą ir plačiai žinomą kanoninį Kristaus gyvenimą. Šioje knygoje viskas kiek kitaip. Ir jau baiginėjant romaną, supratau, kodėl gi vis dėlto katalikybė taip priešinasi šiam kūriniui. Taip, tikrai, ne kiekvienam aklai tikinčiajam gali patikti tam tikri knygoje aprašomi Kristaus ir jo mokinių gyvenimo momentai. Vien jau tas faktas, kad Judas knygoje yra ne išdavikas, o Kristaus atrama, sukelia tam tikrą nesusipratimo jausmą. Tačiau, Dievo sūnus bet kuriuo atveju privalo paaukoti savo gyvybę, o vėliau prisikelti.

Tenka pripažinti, kad ši knyga skaitėsi labai lėtai ir sunkiai ne tik dėl to, kad iš esmės yra intelektualiai varginanti arba sukelianti antplūdį įvairių emocijų, tačiau ir dėl to, kad tekstas yra tikrai gremėzdiškas. Ir šiaip, ši knyga turėtų būti įdomesne specialistams, rimtai nagrinėjantiems šią istoriją arba net tiems, kurie matė 1988 m. Martino Scorseses pastatytą to paties pavadinimo filmą.

Štai ir įveikta dar viena knygų iššūkio knyga "Paskutinis gundymas". Žodį įveikta neveltui pavartojau, nes nors girdėjau nemažai liaupsių šiai knygai, ji man nepaliko tokio neišdildomo įspūdžio, o ir skaityti ją nebuvo...

Štai ir įveikta dar viena knygų iššūkio knyga "Paskutinis gundymas". Žodį įveikta neveltui pavartojau, nes nors girdėjau nemažai liaupsių šiai knygai, ji man nepaliko tokio neišdildomo įspūdžio, o ir skaityti ją nebuvo labai lengva. Pati istorija apie Jėzaus gyvenimą ir nukryžiavimą gana įdomi, bet šioje knygoje Jėzaus paveikslas man nelabai patiko. Gal todėl, kad anksčiau nei perskaičiau šią knygą, buvau perskaičiusi "Marijos knygą" ir ta istorija man patiko, kadangi man buvo netgi labai priimtinas ten vaizduojamas Jėzaus paveikslas. Šioje knygoje Judo personažas man patiko net labiau nei Jėzaus, kadangi jis buvo pats realiausias ir visos knygo metu išliko toks koks buvo pradžioje, taip ir pabaigoje.