Aštuntoji Pasakojimų apie Vilnių ir vilniečius knygelė vėl praskleidžia miesto praeities uždangą, leidžia pažinti jo gyventojus, pergyventi jų patirtis, gyvai pajusti Vilniaus erdvės kismą šimtmečių perspektyvoje.

Skaitytojas galės piktintis arba gėrėtis taikliais, o kartais paviršutiniškais ir net užgauliais užsieniečių, aplankiusių senąjį Vilnių, įspūdžiais apie miestą ir...

Aštuntoji Pasakojimų apie Vilnių ir vilniečius knygelė vėl praskleidžia miesto praeities uždangą, leidžia pažinti jo gyventojus, pergyventi jų patirtis, gyvai pajusti Vilniaus erdvės kismą šimtmečių perspektyvoje.

Skaitytojas galės piktintis arba gėrėtis taikliais, o kartais paviršutiniškais ir net užgauliais užsieniečių, aplankiusių senąjį Vilnių, įspūdžiais apie miestą ir miestiečius. Pasivaikščios po smarkiai ir negrįžtamai pakeistą viduramžių Užupio kampelį, susipažins su buvusiomis jo savininkėmis – Užupio bernardinėmis tretininkėmis ir jų vienuolyno istorija. O gal norės pasmalsauti ir pažvelgti į kitokius skirtingo likimo vilniečius. Kad ir poną Nikodemą Pšemeneckį, nugyvenusį ilgą ir permainingą gyvenimą, kupiną tarnystės miestui ir pirklystės savo gerovei, buvusį ilgametį aukščiausią Vilniaus savivaldos pareigūną – vaitą. Arba draugą Hiršą Lekertą, išgarsėjusį, kad nesėkmingai pasikėsino į aukščiausią Vilniaus gubernijos dignitorių ir paguldė už tai savo galvą. Tokiam veiksmui jį paskatinusi priežastis įsidėmėtina – kerštas už įžeistą darbininkų garbę.

Gal Skaitytoją suvilios noras grįžti į vaikystę kartu su buvusio Vilniaus gimnazijos mokinio atsiminimais, kuriuose atskleidžiamas nostalgiškas mokyklinis gyvenimas – pamokos ir laisvalaikis, ir nepaliaujantys stebinti vis nauji šiuolaikiško miesto ženklai. Gal kada nors pravers vilniečių išgyvenimo per Antrąjį pasaulinį karą patirtys. Juk istorija linkusi kartotis... deja, ne visada kaip komedija.