Šeštajame „Pasakojimų apie Vilnių ir vilniečius“ tomelyje kaip paprastai žvalgomės po miestą, apžiūrinėjame jo gyventojus, stebime, ką veikia ir kaip reikalus tvarko miesto valdžia, tik visa tai – prieš šimtą ar kelis šimtus metų.

Skaitytojas, nusikėlęs į XIV a., galės pasekti, kaip formavosi ir virto vis labiau gyvenama ir judresnė Pilies gatvė. Tai padės suprasti, kaip senaisiais...

Šeštajame „Pasakojimų apie Vilnių ir vilniečius“ tomelyje kaip paprastai žvalgomės po miestą, apžiūrinėjame jo gyventojus, stebime, ką veikia ir kaip reikalus tvarko miesto valdžia, tik visa tai – prieš šimtą ar kelis šimtus metų.

Skaitytojas, nusikėlęs į XIV a., galės pasekti, kaip formavosi ir virto vis labiau gyvenama ir judresnė Pilies gatvė. Tai padės suprasti, kaip senaisiais laikais miestuose atsirasdavo gatvės. Ar mažieji vilniečiai turėjo vaikystę? – keistas klausimas, bet pasakojimas apie XVII ar XVIII a. vaikų gyvenimą mieste leidžia jį kelti.

Šį kartą šiek tiek daugiau dėmesio skiriame miesto problemoms ir miesto gyvenimo reiškiniams. Tik XVIII a. Vilniaus valdžia susidūrė su nauju iššūkiu – miesto biudžeto deficitu. Skaitytojas sužinos, kas jį sukėlė ir kaip bandyta lopyti miesto biudžeto skyles. Imperatorių apsilankymai ir kitos primestos imperatoriškosios šeimos narių šventės XIX a. pridarydavo nemažai bėdų miesto finansams. Nors miestiečiai gaudavo progą smagiai praleisti laiką už dyką, miesto valdžia jų netroško.

Satyrinės Vilniaus spaudos piešinių rinkinys atskleis, su kuo nenorėjo taikstytis vilniečiai XX a. pradžioje. O miesto modernėjimo vaizdą papildys pasakojimas apie atsiradusius naujus spaudos platinimo būdus – spaudos kioskus ir „naujienų prekeivius“. Ir dar žiupsnis žinių apie Šnipiškių priemiestį.