Norėjosi šiuo metu man įtraukiančio istorinio romano, tad pasirinkau skaityti Harmel. Tai buvo tikrai puikus pasirinkimas. Jos romanai visuomet įtraukia ir nepaleidžia iki paskutiniojo puslapio.

1939-ieji, virš Europos tvyro...

Norėjosi šiuo metu man įtraukiančio istorinio romano, tad pasirinkau skaityti Harmel. Tai buvo tikrai puikus pasirinkimas. Jos romanai visuomet įtraukia ir nepaleidžia iki paskutiniojo puslapio.

1939-ieji, virš Europos tvyro karo grėsmė. Paryžiuje gyvenančios draugės Eliza ir Žiuljetė tikisi, jog karas jų nepaleis. Deja, tačiau paliečia ir gana stipriai..
Situacija tikrai bloga ir Elizai nelieka kito pasirinkimo, kaip tik bėgti iš Prancūzijos. Savo brangiausią turtą - dukterį ji patiki draugei Žiuljetei.
Pasibaigus karui moteris grįžta ir tikisi rasti savo dukrą sveiką ir gyvą, tačiau sužino, jog bomba pataikė į draugės namo ir deja, bet jos dukra neišgyveno..
Moteris vis tiek bando surasti Žiuljetę, ji nori iš draugės lūpų išgirsti, kokios buvo paskutinės jos dukters gyvenimo valandos.

Harmel turi talentą prisibelsti į skaitytojų širdis. Labai jautrus bei skaudus pasakojimas, kuriam tikrai sunku likti abejingai.
Pačioje knygos pradžioje mane papirko Žiuljetės empatiškumas bei paprastumas. Ji labai gražiai pasirūpino Eliza, kuomet jai reikėjo pagalbos. O Žiuljetės vyras Polis, taip pat labai puikus žmogus.
Sunkūs pasirinkimai laukė šios knygos herojų, tačiau tokie išbandymai skiriami tik tikrai stipriems žmonėms.
Nors ir skaudi istorija, tačiau ji ir teikianti viltį, jog net ir juodžiausią dieną, visuomet pasirodo saulė.