Tikra istorija, gilūs jausmai ir mamos išmintis – ši knyga ne tik sujaudins iki ašarų, suteiks stiprybės įveikti bet kokius sunkumus ir padės kitaip pažvelgti į vaikus.
Užauginę keturias atžalas Vaiva ir Povilas Sikorskiai priėmė į savo šeimą dar devynis vaikus, o mylimą Vilnių nusprendė iškeisti į kaimą – arčiau gamtos, daugiau erdvės vaikų žaidimams. Taip prasidėjo istorija apie šeimą, kuri gimsta ne iš kraujo ryšio, o iš pasirinkimo mylėti.
Tačiau netikėtai Povilą pakirto klastinga liga. Vaiva liko gyventi viena atokiame vienkiemyje su būriu mažų vaikų, iš kurių ne vienam teko grumtis ir su sveikatos ar raidos sutrikimais. Tačiau moteriai nekilo nė menkiausios minties atsisakyti globos – juk sykį tapusi mama lieki ja visą gyvenimą, nesvarbu, kokie sunkumai užgriūva.
Knygos autorės tvirtas tikėjimas, kad gražus gyvenimas įmanomas net sudėtingiausiose situacijose, užlieja optimizmo šviesa. Ji jautriai pasakoja apie vaikų likimus – ir ne tik tų, kurie auga jos namuose, bet ir sutiktų užsiimant socialinės darbuotojos veikla.
Gausios šeimos mamos, globėjos ir socialinės darbuotojos sukaupta patirtis – vertinga dovana kiekvienam skaitytojui.
***
Godžiai skaičiau šią tikrovišką, išjaustą ir įtraukiančią knygą. Mane užvaldė vaikų, jų tėvų situacijų iliustracijos, globėjų iššūkiai, gyvenimo vertės ir prasmės paieškos. Autorės žodžiai – skambantys, sukeliantys jaudulį ir atgarsį. Jie manyje pažadino prisiminimus apie asmeninį patyrimą, malonius ir ne tokius malonius išgyvenimus ir visas kitas su vaiko globa susijusias peripetijas. Tokios įžvalgos ir patarimai man būtų pravertę! Radau savirefleksijų apie santykių kūrimo su savo vaikais išgyvenimus ir vingius, tai veikia mane terapiškai – įgalina permąstyti savo, kaip globėjos, patyrimą ir priimtų sprendimų vertę.
Tai puiki knyga, kurią galima drąsiai rekomenduoti skaityti ne tik esamiems, būsimiems globėjams, įtėviams, specialistams, dirbantiems vaiko globos srityje, socialinio darbo, psichologijos, pedagogikos studijų studentams, kurie mokosi pagalbos vaikams ir jų šeimoms bei globėjams strategijų, bet ir visiems tėvams, geros valios žmonėms, kuriems rūpi Lietuvos vaikų ateitis ir jų gerovė.
Alina Petrauskienė, Mykolo Romerio universiteto docentė
*
Jaučiu autorei labai didelę pagarbą už tai, ką ji kasdien daro globodama vaikus. Kad rado ir randa tuos vaikų užkalbėjimus ir kad panoro savo patirtimi dalytis su kitais. Tai stipriai paliečia... Ši knyga ypatinga daugeliu prasmių. Tai ne tik unikali asmeninė patirtis, papasakota labai gražia literatūrine kalba, bet ir profesionali pagalba globėjams. Lietuvoje turime labai nedaug tokių gerų šios srities tekstų, todėl būtinai siūlysiu ją skaityti savo studentėms ir studentams.
Birutė Švedaitė-Sakalauskė, VU docentė, grupių psichoterapeutė-psichoanalitikė, supervizorė
*
Žaviuosi, kiek daug šioje knygoje gėrio, atsivėrimo ir jautrumo. Neįmanoma likti abejingai, kai tekstas ir jo veikėjai taip griebia už širdies! Perskaičiusi pagalvojau: „Kaip nuostabu, kad dar esama pasaulyje tokių gerų žmonių.“ O tada kilo ki ta mintis – ne mažiau svarbi – juk ir tu gali būti tuo geresniu žmogumi! Tikiuosi, ši knyga užburs visų skaitytojų širdis ir įkvėps kilniems darbams.
Gabrielė Labanauskaitė, dramaturgė, kūrybinio rašymo dėstytoja
