Pagaliau... Pagaliau ir aš įveikiau pirmąją savo iššūkio knygą:) Tai, beje, ir pirmoji mano skaityta (ne, tikrai ne pirmoji apskritai skaityta knyga:) šios autorės knyga. Šiek tiek mokslinės fantastikos + socialinis...

Pagaliau... Pagaliau ir aš įveikiau pirmąją savo iššūkio knygą:) Tai, beje, ir pirmoji mano skaityta (ne, tikrai ne pirmoji apskritai skaityta knyga:) šios autorės knyga. Šiek tiek mokslinės fantastikos + socialinis kontekstas + meilės istorija. Tokia tad yra šio puikaus kūrinio formulė, tačiau būtų pernelyg paprasta tik tiek parašyti apie jį, tad pradedu. (Tingi skaityti? Sustok čia:)

Rašytoja, pasitelkdama mokslinės fantastikos elementus, kuria dviplanį pasakojimą apie globalinės katastrofos (tai ne cunamis, meteoritas, žemės drebėjimas ir pan. gamtos stichijos rykštė) ištiktą pasaulį. Apie viską pasakojama per pagrindinio veikėjo - Džimio, po katastrofos pasivadinusio Sniego žmogumi, perspektyvos. Sniego žmogaus portretas kuriamas kaip atgrasaus, bebaigiančio išprotėti, vienintelio išgyvenusio žmogaus vaizdas, tačiau jis gyvena kartu su dirbtinai sukurtų ir jo priežiūrai paliktų mutantų grupe. Taip, kol kas visiška fantastika, bet tai dar tik pradžia. Džimis arba Sniego žmogus šia mutantų grupe rūpinasi ir dėl savo patyrimo bei kitoniškos išvaizdos tampa tarsi jų žyniu. Tačiau jam išgyventi reikia kitokių sąlygų, tad maisto ir ginklų, skirtų apsiginti nuo žvėrių, leidžiasi ieškoti į apleistą miestą, kuriame ir pats antai gyveno. Prisimindamas seniai nebevartojamus žodžius, matytus vaizdus, jis "leidžiasi" kelionėn į praeitį nuo pat savo vaikystės ir bando suprasti, kas, kodėl nutiko pasauliui?

O dabar apie tą netolimą ateitį, kuri galėtų nutikti ir mums. Dar Džimiui beesant vaiku, pasaulis artėja prie katastrofos slenksčio: baisios epidemijos, teroro aktai, genų inžinerijos eksperimentai, prekyba tiek vaikais, tiek suaugusiais - rodos, žmonija visai prarado saiką. Ar kada matėte kaip užauga vištų krūtinėlės (būtent, ne pati višta)? O jeigu reikia naujos lytinės orientacijos? Gal geriau lyties, odos spalvos, kitų plaukų, krūtinės? Kompanijos, pasitelkusios mokslo atradimus, kuria vis daugiau produktų, jei viena liga išgydyta, nieko tokio, sukursime naują ir parduosime vitaminų forma. Žmonija, apimta vartotojimo manijos, nupirks viską. Svarbiausia yra pinigai, seksas ir valdžia. Čia suklesti mokslas - skaičių žmonės, toks yra Džimio geriausias ir vienintelis draugas Griežlys, tiesiog genijus. Suaugęs jis pasiekia tiesiog stulbinamos karjeros ir galiausiai jam suteikiama visiška laisvė genų inžinerijos srityje. Tik ar tokiame pasaulyje užaugusiam žmogui egzistuoja ribos, kaip galima eksperimentuoti, o kaip ne?

Ir iki pasaulio pabaigos tetrūksta moters. Džimis, būdamas žodžių žmogus (humanitarinės pakraipos, suprask) visai nesidomi mokslu, jam tai nekaip ir sekasi. Jis sentimentalus ir jautrus žmogus. Dirba reklamos kūrėju ir daugiausia užsiima moterų paieškomis. Šių jam, žinoma, netrūksta, tačiau tik vieną kartą jis įsimyli ir išgyvena keistą bei tragišką meilę pornigrafijos pasaulio nuo mažumės išnaudojamą merginą Oriksę. Ar tai ką nors reiškia jo draugui? Džimis tiek įsigilinęs į save, jog visai nesidairo, kas vyksta aplinkui ir tik artėjant grėsmei susimąsto, pamato ne tik savo ego. Deja, per vėlu. Šios trijulės dėka įvyksta didžiausia istorijoje katastrofa.

Atskleidžiau daug, bet ne viską. Knygoje keliama mintis, kad kultūra daugiausia padeda išlaikyti žmonijos vertybes ir nenukrypti nuo normos - juk išgyvena tik Džimis, žodžių žmogus ir šis žodiškumas labai svarbus knygoje, jis vienintelis taip išsaugo istoriją, patirtį būtent prisimindamas paskirus žodžius. O svarbiausia yra jausti saiką, juk pasaulis griūna kai reikia dar, dar ir dar. Tad knyga verčia susimąstyti ir diskutuoti yra apie ką. Na, o skaityti vis tiek norisi dar, dar ir dar:)