Po ilgo skaitymo bloko nusprendžiau pratęsti šios knygos skaitymą. Buvo sunku prisiminti, kas buvo pradžioje, nes "Onikso audra" pradėjau pernai ir baigiau tik šiais metais. 🙂 Nepaisant to knyga man labai patiko. Jeigu...

Po ilgo skaitymo bloko nusprendžiau pratęsti šios knygos skaitymą. Buvo sunku prisiminti, kas buvo pradžioje, nes "Onikso audra" pradėjau pernai ir baigiau tik šiais metais. 🙂 Nepaisant to knyga man labai patiko. Jeigu ketvirta knyga bus išleista lietuviškai ji tikrai atsiras mano norų sąraše. 😀

Buvau pasiilgusi nuotykių drakonais, Violetos ir Ksaideno meilės istorijos, paties pasaulio... O ypač knygų skaitymo.

Manau, kad kada nors norėsiu dar kartą perskaityti šią knygą ir jos ankstesnes dalis: "Ketvirtas sparnas", "Geležinė liepsna". 🙂

Jeigu skaitote šią seriją, neabejoju, jog kaip ir aš laukėte pasirodant "Onikso audros". Ilgai nelaukdama ėmiausi skaityti ir nors žinojau, jog ši kelionė nebus lengva, tačiau net nenumaniau ką Rebecca yra mums paruošusi...

Jeigu skaitote šią seriją, neabejoju, jog kaip ir aš laukėte pasirodant "Onikso audros". Ilgai nelaukdama ėmiausi skaityti ir nors žinojau, jog ši kelionė nebus lengva, tačiau net nenumaniau ką Rebecca yra mums paruošusi 🤯

Kuo toliau, tuo smarkėja išpuoliai. Ir Violeta supranta, jog karas yra neišvengiamas. Tiesa ta, jog tie, kuriuos laikai draugais greitai gali tapti priešais.. Tad kuo vis dėlto galima pasitikėti?
Violetos būrys nusprendžia, jog yra verta surizikuotj ir keliauti į kitus kraštus ieškoti sąjungininkų, kurie norėtų prisijungti prie jų bei palaikyti Navarą.
Ši kelionė taps vienu iš svarbiausiu išbandymu.

Nors ši knyga neprasidėjo dideliu veiksmu ir teko truputį palaukti, kol viskas įsisiūbuos, tačiau kaip man patiko visa ši knyga 🥹 O dieve..
Mano nuomone, "Onikso audra" pati emociškai intensyviausia bei tamsiausia šios serijos knyga. Rebecca visiškai negali savo skaitytojų ir kelia emocinę įtampą gana nuosekliai. Knygos veikėjams tenka kovoti su priešais bei kautis dėl išgyvenimo. Ne vieną kartą kovos įvykiai man užgniaužė kvapą..
Vertėtų nepamiršti ir Ksaideno bei Violetos. Šioje dalyje gana nemažą dalį užima jų santykiai. Sutinku su tais, kurie teigia, jog ši knyga yra tarsi Ksaideno meilės odė Violetai. Taip taip ir dar kartą taip! 🖤 Buvo taip gražu, jautru bei įsimintina. (...Violeta - vienintelis pasirinkimas, kurį padariau dėl savęs..)
Tiek daug norisi pasakyti, bet tuo pačiu negaliu, nes taip sugadinčiau Jums skaitymo malonumą.
Kaip kitose Yarros knygose, taip ir šioje ji palaiko intensyvų tempą, tad ir knygos puslapiai tiesiog tirpste tirpsta.
O knygos pabaiga.. 🤯 Visiškai "nunešė stogą"... Rebecca nežinau už ką tu mums taip 🥹 Kūrinio pabaiga paliko daug klausimų ir tikiuosi, jog į juos bus atsakyta. Užvertus paskutinį puslapį emotional damage - garantuotas ❤️‍🩹