Knygelė „Oktavijus“ tradiciškai vadinama apologetinės raštijos perlu. Dialogo veikėjai – seni bičiuliai, išsilavinę teisininkai. Jie aiškinasi, kiek pagrįsti keisti gandai apie vis labiau plintančią naują sektą – krikščionybę, kodėl ji tampa patraukli ne tik beraščiui amatininkui ar naiviai moteriškei, bet ir plataus akiračio intelektualui. Tuo pačiu užgriebiamos temos, iš kur...

Knygelė „Oktavijus“ tradiciškai vadinama apologetinės raštijos perlu. Dialogo veikėjai – seni bičiuliai, išsilavinę teisininkai. Jie aiškinasi, kiek pagrįsti keisti gandai apie vis labiau plintančią naują sektą – krikščionybę, kodėl ji tampa patraukli ne tik beraščiui amatininkui ar naiviai moteriškei, bet ir plataus akiračio intelektualui. Tuo pačiu užgriebiamos temos, iš kur galios semiasi Romos imperija, koks turi būti doras pilietis, kokiomis vertybėmis grindžiama vaisinga kultūra.

II–III a. sąvartos veikalėlis liudija ne tik to meto lotyniškos krikščionybės gebėjimą užmegzti rafinuotą dialogą su savo epocha, bet ir netikėtai naujai nuskamba modernių kultūrinių konfliktų kontekste.

Iš lotynų kalbos vertė, įvadą ir komentarus parengė vertėjas Evaldas Grigonis.