Žmonės, kaip ir kiti gyvūnai, laisvos valios neturi. Visą mūsų elgesį nulemia evoliucijos suformuoti genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai, kurių mes nekontroliuojame, – kaip nevaldome ląstelių dalijimosi, širdies plakimo ar traukulių ištikus priepuoliui. Todėl joks žmogus negali būti morališkai atsakingas už savo veiksmus.

Ši drąsi, polemiška ir provokuojanti biologo, Stanfordo...

Žmonės, kaip ir kiti gyvūnai, laisvos valios neturi. Visą mūsų elgesį nulemia evoliucijos suformuoti genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai, kurių mes nekontroliuojame, – kaip nevaldome ląstelių dalijimosi, širdies plakimo ar traukulių ištikus priepuoliui. Todėl joks žmogus negali būti morališkai atsakingas už savo veiksmus.

Ši drąsi, polemiška ir provokuojanti biologo, Stanfordo universiteto profesoriaus Roberto Sapolsky hipotezė griauna fundamentaliausią žmogiškosios egzistencijos sampratą, grįstą žmonių gebėjimu mąstyti, įvertinti alternatyvas ir laisvai apsispręsti. Ji ragina suabejoti tradicinėmis nuostatomis apie moralę bei atsakomybę ir pamąstyti apie viziją, kokia galėtų būti laisva valia netikinčių žmonių visuomenė.

R. Sapolsky veikalas „Nulemta“ sukėlė intelektualų šurmulį, karštų diskusijų bangą ir tapo svarbiu intelektiniu iššūkiu. Skaitytojai, patyrę svaiginančią kelionę per klaidžias neurologijos, chaoso teorijos, kvantinės mechanikos ir neįprastų filosofijos srovių džiungles, galop atsiduria nežinomoje žemėje be orientyrų, anapus laisvos valios, už gėrio ir blogio ribų. Tačiau autorius nuramina: supratę, kad esame bevaliai, pasijusime nekaip, tačiau tai įsisąmoninę turėtume žengti humaniškesnio pasaulio link.

***

Robertas Sapolsky (gim. 1957) su pagyrimu baigė biologinės antropologijos studijas Harvardo universitete, tyrinėjo babuinų elgesį Afrikoje, apsigynė mokslų daktaro laipsnį neuroendokrinologijos srityje. 1987 m. pelnė MacArthurų fondo skiriamą Genijaus apdovanojimą, tapo Stanfordo universiteto biologijos, neurologijos ir neurochirurgijos profesoriumi, Kenijos nacionalinio muziejaus moksliniu bendradarbiu. Pasaulyje yra pripažintas kaip vienas žymiausių primatologų, biologų ir neurobiologų. Parašė aštuonias akademines ir mokslo populiarinimo knygas, iš kurių į lietuvių kalbą išverstos: „Elgesys“ (angl. 2017, liet. 2022) ir „Kodėl zebrai neserga opalige“ (angl. 1994, liet. 2023).