Kai Lukas pranešė, kad rašo savo antrąją knygą labai nudžiugau. Man patinka jo kūryba, ji aštresnė palyginus su knygomis, kurias skaitau dažniausiai, tam tikrais siužeto vingiais itin šokiruojanti. Tas žodis...

Kai Lukas pranešė, kad rašo savo antrąją knygą labai nudžiugau. Man patinka jo kūryba, ji aštresnė palyginus su knygomis, kurias skaitau dažniausiai, tam tikrais siužeto vingiais itin šokiruojanti. Tas žodis ŠOKIRUOJANTIS, man atrodo, kad labiausiai ir apibūdina šią jo knygą. Beskaitant jo kūrinį (-ius) atrodo lyg tavo viduje sukyla adrenalinas, nes siužete vyksta protu nesuvokiami dalykai, sunkiai ‚‚virškinami‘‘. Ir tik įsivaiduoju, kas dedasi rašytojo galvoje ir viduje, kai jis užrašinėja visas tas mintis – tkriausiai ten viskas sproginėja.
Beskaitant šią knygą galvoje vis sukosi dar vienas žodis - vulgaru. Mano pasąmonė nelabai nori priimti tokius siužetus, norisi lyg atsiriboti, bet susimąstai, kad tos detalės kaip tik ir paaštrina, sustriprina knygą, tad į tai pradedi žiūrėti šiek tiek nuolankiau, toks šio rašytojo braižas, bandau tai priimti.
Knyga mane supurtė, visos detalės tokios tikslios, knyga neatvira – įvykių sekos nenuspėsi, tad pabaiga itin nustebino, prisipažinsiu, tikėjausi jos šiek tiek šviesesnės, bet gal ta šviesesnė pabaiga būtų tik viską sugadinusi. Nei vieno puslapio neperbėgau akimis, kiekvieną skaičiau susidomėjus ir įsitempusi.