Visuomet smalsu, kai knygų padangėje debiutuoja nauji lietuvių autoriai. Norėjosi greitai skaitomos, bei įtraukiančios istorijos. Tad pasirinkau šį romaną.

Pirmiausia mes susipažįstame su Elena, vieno jaukaus knygyno...

Visuomet smalsu, kai knygų padangėje debiutuoja nauji lietuvių autoriai. Norėjosi greitai skaitomos, bei įtraukiančios istorijos. Tad pasirinkau šį romaną.

Pirmiausia mes susipažįstame su Elena, vieno jaukaus knygyno savininke. Jos gyvenimas teka įprasta vaga ir sukasi apie darbą bei laiką leidžiamą kartu su draugėmis.
Viskas pasikeičia tuomet, kai ji susipažįsta su Henriu. Iš pažiūros jis - tobulas vaikinas. Mėgstantis rodyti dėmesį bei mylimas. Tačiau viskas nueina per toli, kuomet jo meilė pradeda "dusinti".
Ar Elena suras savy jėgų, jog ištrūktų iš šių toksiškų santykių?

Kas man patiko šioje knygoje labiausiai? Jos storis. Manau, jog kartais mažiau yra daugiau. Labai nemėgstu, kuomet yra prirašomos paklodės ir tuo nebūna vis tiek nieko vertingo pasakoma.
Svarbu ir tai, kokią autorė žinutę siunčia šiuo savo kūriniu. Ji kalba, jog nereikia ir neverta yra tęsti toksiškus santykius, kęsti smurtą tiek fizinį, tiek ir psichologinį. Tačiau manęs neįtikino visa istorija. Atrodė, jog norima pasakyti tiek daug, tačiau pro viską praslysta tik paviršiumi. Norėjosi galbūt daugiau sužinoti apie Elės patiriamus jausmus bei išgyvenimus.
O ir meilės linija man pasirodė silpnoka.. Visko tiesiog buvo per daug ir suskubėta.
Tai buvo puikus vieno vakaro, ar dviejų skaitinukas, kuomet nesinori apsikrauti, o norisi tiesiog atsipalaiduoti.