Knygos „Net prisimint skaudu" autorius – Alain Stanké, o lietuviškai – Aloyzas Vytas Stankevičius (g. 1934) – lietuvių kilmės Kanados rašytojas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris, humoro laidos „Les Insolences d'une Caméra" („Išdykusi kamera") sumanytojas (Lietuvoje ji rodyta kaip „Slaptoji kamera"), leidėjas, skulptorius, Kanados lietuvių bendruomenės...

Knygos „Net prisimint skaudu" autorius – Alain Stanké, o lietuviškai – Aloyzas Vytas Stankevičius (g. 1934) – lietuvių kilmės Kanados rašytojas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris, humoro laidos „Les Insolences d'une Caméra" („Išdykusi kamera") sumanytojas (Lietuvoje ji rodyta kaip „Slaptoji kamera"), leidėjas, skulptorius, Kanados lietuvių bendruomenės veikėjas.

Aloyzas Stankevičius gimė Kaune, pasiturinčių lietuvių katalikų šeimoje. Jo tėvas buvo Kauno radijo stoties viršininkas. 1940 m. birželio 15 d., sovietų armijai įsiveržus į Lietuvą, prasidėjo šeimos vargai. Nuo Sibiro juos išgelbėjo karas. 1944 m. Aloyzas su tėvais buvo išvežtas į darbo stovyklą Vokietijoje. 1945 m. atvyko į Prancūziją. Čia baigė vidurinę mokyklą. Būdamas 17-os, 1951 m. persikėlė į Kanadą. Kvebeko universitete studijavo prancūzų kalbą. Dirbo įvairiuose laikraščiuose, jo straipsnius spausdino viso pasaulio spauda. Rengė reportažus, kalbino meno, politikos, literatūros garsenybes. Be žurnalisto ir leidėjo darbo, Aloyzas Stankevičius parašė apie 40 knygų.

Trys Aloyzo Stankevičiaus (t. y. Aleno Stankės) atsiminimų knygos parašytos su jam būdingu humoru ir šmaikštumu.

Pirmoji atsiminimų trilogijos knyga – „Net prisimint skaudu" – autobiografinė knyga. Kaip sako autorius, joje niekas neišgalvota – nei faktai, nei veikėjai. Šešiamečio vaiko lūpomis autorius santūriai, su humoru pasakoja apie vargus, badą, nesibaigiančią kelionę mirties traukiniu, karo baisumus ir deportaciją, apie gyvenimą svečiose šalyse. Pasakojama su vaikišku naivumu, istorija atrodo tikroviškesnė ir skaudesnė negu baisiausia dokumentika.

Ši knyga, kelis kartus išleista Kanadoje ir Prancūzijoje, tapo klasika. Ji įtraukta į Kvebeko mokyklų programas. Amerikiečių rašytojas Henris Mileris ją lygina su „Anos Frank dienoraščiu".