Knyga, kuri mano lentynoje gulėjo jau kurį laiką laukdama savo eilės ir netikėtai įsibrovė tarp kitų šiuo metu numatytų skaityti knygų. Kodėl? Kelias dienas mane lankė prastos nuotaikos debesis, o šios knygos pavadinimas...

Knyga, kuri mano lentynoje gulėjo jau kurį laiką laukdama savo eilės ir netikėtai įsibrovė tarp kitų šiuo metu numatytų skaityti knygų. Kodėl? Kelias dienas mane lankė prastos nuotaikos debesis, o šios knygos pavadinimas vis prašmėžuodavo žiūrint į knygų lentyną. Pavadinimas ir anotacija sakė, kad šios man dabar reikia - apie viltį, naują pradžią žmonių gerumą ir likimą keičiančius gyvenimo atsitiktinumus.. 😌
Tai realaus žmogaus, sergančio psichikos liga (šizoafektiniu sutrikimu), pasakojimas apie savo išgyvenimus, jausmus pažindinantis ir gyvenant su šia liga. Apie sveikatos pakilimus ir nuosmūkius. Ir apie lemtingą dieną, kuomet nusprendus nusižudyti, jo gyvybė buvo išgelbėta praeivio, nusprendusio užmegzti su juo pokalbį..
Smalsu pažvelgti į ligą to žmogaus akimis, tarsi pajusti tą, ką išgyvena jis. Ir liūdna suprasti, kaip visgi mažai vis dar šnekama apie psichikos sutrikimus, kaip sergantiesiems trūksta supratimo, teisių ir kiek nemažai dar visame tame diskriminacijos.
Rašoma, su kokia psichikos sveikatos sistema susiduriama Jungtinėje karalystėje, tačiau natūraliai imi galvoti, o kaip yra pas mus.. 🤔
Pasakojimas lengvas, neįpareigojantis. Visgi atverčiant pirmąjį puslapį tikėjausi kiek kitokios istorijos, mažiau kovos su sveikatos sistema aprašymų ir faktų, apie tą sistemą, kurie ilgainiui ima pintis ir pasakojimą kiek suprastina.
Rekomenduočiau norintiems susipažinti su šizoafektiniu sutrikimu iš arčiau.