XIX amžiaus Prancūzija. Veiksmas sukasi apie mažo teatro aktorę Naną, kuri aktorė labai ne kokia, žavi žiūrovus tik savo kūnu, o ir uždirba pinigus pragyvenimui būtent juo, tapdama turtingų vyrų meiluže ir išlaikytine....

XIX amžiaus Prancūzija. Veiksmas sukasi apie mažo teatro aktorę Naną, kuri aktorė labai ne kokia, žavi žiūrovus tik savo kūnu, o ir uždirba pinigus pragyvenimui būtent juo, tapdama turtingų vyrų meiluže ir išlaikytine. Skaitant net sunku įsivaizduoti to meto, to sluoksnio ištvirkimo lygį ir apskritai atrodo, kad nuskurdinti vyrą, kuris dėl geismo pameta protą, išnaudoti jį iki paskutinio siūlelio, o jei šis praranda pinigus, susirasti kelis klientus tiesiog gatvėje yra visai normalu ir nieko blogo. O kur dar lesbietiškos meilės apraiškos, vyrų miegamajame lankymosi grafikas, kad tik nesusitiktų... Vidury istorijos yra ir bandoma atsisakyti turto tokiu būdu įgyjamo atsisakyti vardan meilės, kurti savo meilės lizdelį, bet tai trunka taip neilgai, kad rodos tas epizodas nė nebūtų įvykęs. Ir vėl Nana grįžta prie turtingų vyrų viliojimo su dar didesne jėga, tapdama turtingiausia Paryžiaus kurtizane. O kaip viskas baigiasi? Pernelyg ankstyva mirtimi. Knyga tikrai patiko

Romanas apie puolusią Prancūzijos visuomenę. Ir ne tik tą jos dalį, iš kurios galima to tikėtis, bet ir apie puolusią aukštuomenę bei jos veidmainystę ir dvigubus gyvenimus.

Ne kartą su trenksmu puolusi į patį...

Romanas apie puolusią Prancūzijos visuomenę. Ir ne tik tą jos dalį, iš kurios galima to tikėtis, bet ir apie puolusią aukštuomenę bei jos veidmainystę ir dvigubus gyvenimus.

Ne kartą su trenksmu puolusi į patį socialinį dugną, nusižeminusi, leidžianti save pažeminti, tiesiog laukdama ir prašydama to, Nana sugebėjo vėl grįžti į aukštuosius visuomenės sluoksnius. Ji laikė visus Paryžiaus aukštuomenės vyrus po savo sijonu tiesiogine ta žodžio prasme. Kartu su vyrais gaudavo ir jų turtus.

Triukšmingai įžengusi į aukštuomenės gyvenimą Nana liko ištikima sau. Esant poreikiui, ji galėjo apsimesti aukštuomenės dalimi, bendrauti taip kaip jie, tačiau tai ilgai netrukdavo. Laukinė, gosli ir nepažabota Nanos asmenybės pusė anksčiau ar vėliau išsiverždavo su didžiausiu vulgarumu ir triukšmu.

Jos nepasotinamas godumas malonumams ir prabangai pražudė daugelio Paryžių vyrų turtus ir ateitį. Vienas po kito jie krito prie jos kojų nusilpę ir nuskurdę, o Nana, be jokios sąžinės graužaties juos nuspirdavo iš savo kelio į dar didesnį malonumą, paleistuvystę ir prabangą. Visas jos gyvenimas buvo skirtas atkeršyti Paryžiaus aukštuomenei už tai, kad ji gimė skurde, kad ją niekino, nelaikė žmogumi, žemesnės formos būtybe, nevertos žmogiškų jausmų ar pagarbos. Atkeršyt gal ir pavyko, tačiau mirė ji vis tiek skurde, apsupta tokios pačios reputacijos moterų. Nesulauksi nei vieno vyro, bijančio užsikrėsti mirtina liga, kaip jie visi užsikrėtė jos aklos aistros, goslumo, pseudo meilės liga.

Turėdama visus ir viską, ji visgi buvo nelaiminga. Praradusi visus artimiausius žmones, galiausiai liko viena. Vieniši gimstame, vieniši ir mirštame.

Viskas prasideda jaudinančiu šurmuliu: Paryžius renkasi į teatrą, premjerą, kurioje debiutuos niekam iki tol nežinoma aktorė - Nana. Vienas po kito pasirodo, ko gero, visi svarbiausi veikėjai, o beskaitydamas jautiesi tarsi...

Viskas prasideda jaudinančiu šurmuliu: Paryžius renkasi į teatrą, premjerą, kurioje debiutuos niekam iki tol nežinoma aktorė - Nana. Vienas po kito pasirodo, ko gero, visi svarbiausi veikėjai, o beskaitydamas jautiesi tarsi pats stovėtum vestibiulyje ir lauktum spektaklio pradžios. Taip lyg savaime sužinai, kokios spalvos kieno suknelė, kas atėjo su vyru, o kas - su meilužiu, "matai", kaip minia braunasi į vietas, kaip oriai į savo ložes kyla damos ir stumdosi prastuomenė. Ir visų galvose tas pats klausimas - kas gi toji Nana? Kai ji pagaliau pasirodo scenoje, publika nebežino, kaip reaguoti. Eilinė gatvės merga, nemokanti nei vaidinti, nei dainuoti, tačiau argi to reikia, jei moteris turi kai ką kita? Galiausiai visų vyrų binokliai nukrypsta į tą sultingą jauną kūną ir taip prasideda Nanos karjera. Ji siurbia pinigus iš kiekvieno, bet protarpiais leidžiasi į vieną kitą "tikros" meilės nuotykėlį, tarsi turi ambicijų patekti į aukštuomenę, bet tuo pat metu niekina visas tas poniutes, kurios nevertos net jai "vandens atnešti". Vyrai krenta jai po kojomis ir suvokdami, kad to neužtenka, perka papuošalus, dvarus, neša grynuosius... kol visiškai nusigyvena, o Nana pernelyg nesirūpindama randa naują auką.

Be abejo, palaidas gyvenimo būdas smerkiamas ir Nana vaizduojama kaip tuščiagalvė, godi kekšelė, kuri nors ir nėra iš esmės bloga, tačiau sulaukia pelnyto liūdno galo. "Toji moteris tapusi gamtos gaivalu, griaunamąja jėga; pati to nesuvokdama, tvirkinanti ir krikdanti visą Paryžių, gundydama jį sniego baltumo šlaunimis,- ir sostinė gendanti, lygiai kaip moteriai tam tikromis mėnesio dienomis gendąs pienas," - rašo žurnalistas Fošri, jau išsivadavęs iš kurtizanės glėbio. Tačiau negi sąžininga visą kaltę suversti tik Nanai - jei jos vikstelėjimo klubais užtenka, kad vyrai išeitų iš proto ir praradę savigarbą pildytų bet kokius reikalavimus?

"Bene stumi vyrą į nusikaltimą, kai prašai jį pinigų?.. Jeigu jis būtų atvirai prisipažinęs: "Nebeturiu nė skatiko", būčiau jam pasakiusi: "Na ir gerai, skirkimės". Tuo viskas ir būtų pasibaigę."