Kodėl ši knyga yra mano iššūkyje? Todėl, kad ji beveik 10 metų laukė, kol bus perskaityta. Išleista 2004 m. tuometinėje "Alma littera" serijoje "XX amžiaus aukso fondas". Vis planavau ją skaityti, vienu metu ji net atsirado...
Kodėl ši knyga yra mano iššūkyje? Todėl, kad ji beveik 10 metų laukė, kol bus perskaityta. Išleista 2004 m. tuometinėje "Alma littera" serijoje "XX amžiaus aukso fondas". Vis planavau ją skaityti, vienu metu ji net atsirado mano "skaitysiu artimiausiu metu" lentynoje (taip, prisipažįstu, turiu tokią lentyną :) ).
Autorė: Sylvie Germain. Prancūzė. Sorbonoje studijavo filosofijos magistrantūroje, vėliau kitame Paryžiaus universitete gavo filosofijos mokslų daktarės laipsnį (Wikipedia informacija).
Pavadinimas: "Naktų knyga". Kaip ir galima spėti, šviesos (plačiąja prasme) knygoje nedaug - vien naktys, naktys, naktys. Skyrių pavadinimai: "Vandens naktis", "Žemės naktis", "Rožių naktis", "Kraujo naktis", "Pelenų naktis" ir "Naktis ryja naktį". Tai pirmoji autorės knyga. Ji iškart pelnė net kelias literatūrines premijas.
Vieta ir laikas: šiaurės rytų Prancūzija, mažas kaimelis prie Mezo upės. Laikas: visas šimtmetis, nuo XIX amžiaus vidurio iki II pasaulinio karo pabaigos.
Apibūdinimas vienu žodžiu: Pretenzinga. Na, prancūzų rašytojai mėgsta tokiu stiliumi rašyti. Tipinis sakinys: "Štai kad ir jis, Viktoras Flandrenas Penielis, argi ne sunki marionetė, lėtai krintanti į nakties bedugnę, nubrėžusi keletą neužbaigtų ratų ir pakeliui pabarsčiusi keletą duženų, likusių iš svajonės, kur kas platesnės ir ilgesnės už jo gyvenimą?"
Palyginimai: Galima rasti panašumų su Gabriel Garcia Marquez "Šimtas metų vienatvės". Irgi magiškasis realizmas (nors man asmeniškai Garcia Marquez stilius/forma/turinys labiau patinka). Irgi maždaug šimto metų vienos šeimos istorija. Bet "Naktų knygoje" ne mažiau svarbus yra ir fonas - laikmetis, kuris daužo Penielių šeimos likimus. Pagrindinis veikėjas - Viktoras Flandrenas Penielis, arba Auksinė Naktis Vilko Nasrai (dažniau knygoje būtent šiuo vardu vadinamas). Jo tėčio (o tuo pačiu ir jo paties) gyvenimą paženklino Prancūzijos-Prūsijos karas (1870-1871), jo vyriausių vaikų likimus lėmė Pirmasis pasaulinis karas, o jauniausių - Antrasis pasaulinis karas. Auksinės Nakties Vilko Nasrų gyvenime buvo ir laimingų epizodų, bet, perfrazuojant pasakas, juos galima pavadinti "trumpai ir laimingai gyveno".
Ką naujo sužinojau? Vertėjos dėka - man nežinomą lietuvių kalbos žodį. "Progumėlė". Ar žinote, kas tai yra? Pasak Lietuvių kalbos žodyno www.lkz.lt , "proguma" - tai nedidelė miško aikštė, miško retuma. Taip dažnai tas žodis knygoje kartojosi, kad jo nepastebėti buvo neįmanoma.
Ar rekomenduočiau kitiems?
Knyga gera, bet skirta ne visiems. Vienoje recenzijoje skaičiau, kad knyga skirta "akademikams". Na, gal taip susiaurinti skaitytojų auditorijos nesiryžčiau, bet iš tikrųjų knygoje daug kas lieka tarp eilučių. Kad ir tas istorinis fonas - na, autorė nerašo, kad "ėjo 1914 metai, artėjo Pirmasis pasaulinis karas". Tiesiog užuominomis rašo apie artėjantį karą, apie princą, kurio mirtis jį įžiebė ir pan. Norint pajusti tas subtilybes, reikia bent minimaliai žinoti tuometinę Prancūzijos ir Europos istoriją.
Knygos nerekomenduoju tiems, kam svarbu, kad būtų herojus, su kuriuo galėtum jei ne susitapatinti, bet bent jau už jį "sirgti". "Naktų knygoje" tokių nėra. Auksinė Naktis Vilko Nasrai - tikrai ne teigiamas herojus, kaip ir jo artimieji, įskaitant ir keliolika vaikų. Vos ne kiekvienas Penielių šeimos narys patiria geismų ir geidulių, pasitaiko ir incesto, keistų gimdymų ir dar keistesnių išprotėjimų bei mirčių.
Viena knygos temų - antikarinė. Ji irgi pateikiama ne tiesiogiai, bet tarp eilučių. Stiprų įspūdį paliko Pirmojo pasaulinio karo apkasų aprašymas. Skaitydama tuos puslapius, prisiminiau Remarką ir užsinorėjau dar kokią knygą paskaityti.
Trumpai - knygą rekomenduočiau tiems, kuriems stilius yra svarbus, gal net svarbiau nei turinys. Kurie nesibaido kiek pretenzingų sakinių konstrukcijų. Kurie mėgsta magiškąjį realizmą. Džiaugiuosi, kad šią knygą perskaičiau, nes ji tikrai buvo to verta. Bet jos tęsinio "Gintarinė naktis" turbūt neskaitysiu. Nebent "kada nors".
rodyti daugiau
