Ar tikrai smegenys išprotėja tapus mama ir kaip psichologiškai pasiruošti motinystei?
Kodėl mamoms susipina meilė ir nerimas, džiaugsmas ir pyktis, rūpestis mažyliu ir didžiulė atsakomybė? Kaip išmokti būti su šiais jausmais ir priimti save?
Kodėl kartais motinystė ne tik suteikia didžiulį džiaugsmą, bet ir įklampina į depresijos liūnus? Ir kas gali padėti neįkristi arba išbristi iš jų?

Vos sužinojusios, kad laukiatės, pateksite į informacijos jūrą, ką reikėtų valgyti ir ko ne, kokie simptomai gali išduoti tikras ar tariamas problemas, kokią programėlę parsisiųsti, kad galėtumėte sekti kiekvieną vaikelio vystymosi savaitę. Baisu suklysti, todėl tarsi nejučia vėl patenkame į mokyklos suolą ir mėginame suprasti, kuris atsakymo variantas teisingas. Ta gausa – nuostabus dalykas, tačiau ištinka didžiulė bėda, kai išorinė informacija užgožia jausmus ir nebeklausiame, o kaipgi aš jaučiuosi?

Ši knyga – pažinimo kelionė, o ne atsakymų paieška. Norėčiau, kad ją skaitant būtų mažiau noro ką nors daryti, o daugiau – suprasti.

Ar patarimų nebus? Bus, tikrai bus. Papasakosiu, ką sužinojau iš mokslininkų ir ką supratau, su šimtais klientų sėdėdama savo kabinete, bet ne tai svarbiausia. Iš tiesų noriu papasakoti šiuolaikinės motinystės istoriją su visais jos šešėliais.

Psichologė, analitinės (jungiškosios) krypties psichoterapeutė ir keturių vaikų mama Sigita Valevičienė du dešimtmečius gilinasi į nėštumo ir motinystės temas, konsultuoja besilaukiančias ir pagimdžiusias moteris, ruošia poras gimdymui ir tėvystei. Ji dalyvauja socialinio projekto „Mamos mums rūpi“ veikloje, yra Pogimdyminės depresijos centro lektorė, Lietuvos psichologų sąjungos reprodukcinės psichologijos specialistų grupės narė, veda įvairias paskaitas visuomenei ir specialistams. Tai antroji autorės knyga, pirmoji „Motinystės kelias“.