Nuo pat tapimo mama ieškojau knygos apie motinystę, kurioje atrasčiau save. Netobulą, nuolat pavargusią, neišsimiegojusią, besiskundžiančią ir su begaliniu darbų sąrašu, kuris, atrodo, netrumpėja, o tik ilgėja. Ir taip,...

Nuo pat tapimo mama ieškojau knygos apie motinystę, kurioje atrasčiau save. Netobulą, nuolat pavargusią, neišsimiegojusią, besiskundžiančią ir su begaliniu darbų sąrašu, kuris, atrodo, netrumpėja, o tik ilgėja. Ir taip, aš tokią knygą radau! Tai ŠI knyga! Čia su autorės mintimis, emocijomis ir jausmais galiu susitapatinti beveik 90%. Man - tai TOBULA knyga, kuri labai padėjo.

Knyga apie nesuvaidintą motinystės kasdienybę: apie abejones savo sugebėjimais, apie kaltės, beviltiškumo jausmus, apie rutiną, apie savęs praradimo liūdesį, manau, apie tai, ką išgyvena dauguma mamų, tačiau ne visos...

Knyga apie nesuvaidintą motinystės kasdienybę: apie abejones savo sugebėjimais, apie kaltės, beviltiškumo jausmus, apie rutiną, apie savęs praradimo liūdesį, manau, apie tai, ką išgyvena dauguma mamų, tačiau ne visos drįsta tai pripažinti ne tik kitiems, bet ir sau. Man tai buvo knyga-paguoda. Sunkiu metu abejonėms apnykus dėl to, "ką aš čia po velnių darau", paėmiau ją į rankas ir pasijutau normali, ne viena visame šitame ne tik džiaugsmo, bet ir sunkumų pasaulyje. Vietomis juokiausi iki ašarų. Vietomis - be ašarų, bey nuoširdžiai., bes atpažinau save. Rekomenduoju mamoms, kurios kartais abejoja, kurioms kartais sunku, kurios pyksta, nusivilia, kuruoms kartais kyla mintis "ką aš čia darau?!", kurios jaučiasi paliktos vienos su motiniškais sunkumais. Nerejomenduoju supermamoms (nors ne, visgi siūlau atsiversti ir jums) ;)