Prie pavadinimo reikėtų pridurti: „...ir Casanovos tėvynėje“, kadangi pasakojama tiktai apie Venecijos moteris. Venecija traukia autorę ne tik kaip išskirtinis Europos miestas-respublika, iki šiol gyvenantis iš ir dėl pramogų, bet ir kaip turintis unikalias sąlygas moterų kūrybai ir dalyvavimui visuomeniniam gyvenime. Autorė vadina save mentaliteto tyrėja, tad mėgėjai piktintis, kodėl šiais...

Prie pavadinimo reikėtų pridurti: „...ir Casanovos tėvynėje“, kadangi pasakojama tiktai apie Venecijos moteris. Venecija traukia autorę ne tik kaip išskirtinis Europos miestas-respublika, iki šiol gyvenantis iš ir dėl pramogų, bet ir kaip turintis unikalias sąlygas moterų kūrybai ir dalyvavimui visuomeniniam gyvenime. Autorė vadina save mentaliteto tyrėja, tad mėgėjai piktintis, kodėl šiais laikais tiek daug pinigų skiriama lyčių studijoms ir feminizmui, galės pailsėti.

XVII a. visoje Europoje pradeda keistis ekonominės sąlygos, taigi ir mąstysena, ir požiūris į moterį bei šeimą. Pasakodama apie Casanovą, autorė daugiausia remiasi istoriniais dokumentais: 16 tomų Casanovos atsiminimais, keliautojų užrašais, filosofų pastebėjimais, moterų rašytais ar redaguotais tekstais, laiškais, entomologų raštais, net anekdotais. Apžvelgia įvairių Venecijos visuomenės sluoksnių mergaičių auklėjimą, nagrinėja tą laikotarpį vaizduojančius paveikslus ir pjeses, liaudies papročius, vienuolių ir kurtizanių gyvenimą, išsamiai paaiškina ypatingus venecijietiškus reiškinius.

Knygoje nedramatizuojama, nemoralizuojama ir nedaroma pernelyg plačių apibendrinimų. Dėl to tekstas skaitomas lengvai, yra žaismingas, bet kartu ir gana kritiškas. Čia yra nemažai faktų, kuriuos vengiama pateikti oficialiose tokių įžymybių, kaip J.J.Rousseau, Casanova ar Goldoni’s, biografijose, nes jie verčia kitaip nei įpras­ta pažvelgti į vyrų asmenybių raidą ir kūrybą.

Analizuodama jų santykius su išsilavinusiomis Venecijos gražuolėmis, E.Ravoux-Rallo atskleidžia visos tuometinės „kekšių civilizacijos“ veidmainiškų žaidimų ir pelno siekimo sistemą. Cituoja daug mažai žinomų tekstų, stebinančių išsakomų minčių šiuolaikiškumu ir įžvalgumu. Jos pasakojimai – racionalūs ir išsamūs, kritiški, bet ne pikti, sąmojingi ir kupini meilės moterims. Užuot smerkusi vyrus, autorė parodo, kad jie neretai patys yra feministai, tik visuomenė neleidžia jiems to pripažinti, nes neapsimoka.