Seniai jau dulkėjo ši knyga ant lentynos. Kažkaip vis nesinorėjo skaityti knygos, kurios anotacija teigia, jog pagrindinis jos veikėjas "tai vieta, Montedidijus". Kažkokia nesąmonė, galvojau, bet draugė, atitempusi šią knyga...

Seniai jau dulkėjo ši knyga ant lentynos. Kažkaip vis nesinorėjo skaityti knygos, kurios anotacija teigia, jog pagrindinis jos veikėjas "tai vieta, Montedidijus". Kažkokia nesąmonė, galvojau, bet draugė, atitempusi šią knyga net už Atlanto, nebūtų gi neįdomios vežusi. Ir pasirodo tempė tą knygą tokį kelią ne be reikalo. Tikrai buvo įdomi ir man patiko. Perskaičiau vienu prisėdimu (trumpoka visgi). Man anaiptol nepasirodė, kad čia pagrindinis veikėjas vieta, nes pati knyga tai trylikamečio berniuko dienoraštis. Jei kas kitaip manot, prašom apšvieskit. Veiksmas, berods, vyksta kažkur apie 1960-uosius. Berniukas, kurio vardas net nėra minimas, pabaigęs penkias klases pradėjo dirbti padėjėju pas baldininką. Jis iš pažiūros labai paprastai aprašo ir papasakoja dienos ir įvykius, žmones su kuriais susidūrė. Tačiau tame paprastume glūdi labai nevaikiškas įžvalgumas kartais susimaišantis su dar vaikišku naivumu. Aplamai, knyga gan keista, ypač dėl to, kad šis trylikametis gyvena jau suaugusioj gyvenima: dirba, rūpinasi namais, net turi mylimąją, kuri šiaip jau pati nusprendė, kad jie įsimylėjėliai, o jis nesipriešino. Labai panorėjus būtų galima prianalizuot puslapius apie šią knygą, ten pilna užslėptos simbolikos ir perkeltinių prasmių. Jei skaityt vien dėl turinio, tai turinys tikrai savotiškai įdomus net ir paviršutiniškam skaitymui, tingint per daug kažką analizuot.