Nežinau, kodėl, tačiau ši knyga atsidūrė mano nuosavų knygų lentynoje. Ilgą laiką galvojau, kad vertėtų ją kam nors atiduoti, padovanoti, nes vargu ar ją kada nors skaitysiu. Tačiau kažkokiu būdu prisiverčiau ją...

Nežinau, kodėl, tačiau ši knyga atsidūrė mano nuosavų knygų lentynoje. Ilgą laiką galvojau, kad vertėtų ją kam nors atiduoti, padovanoti, nes vargu ar ją kada nors skaitysiu. Tačiau kažkokiu būdu prisiverčiau ją paimti į rankas. Nors galbūt žodis "prisiverčiau" nėra tinkamas. Tai nebuvo kažkokia kančia. Tiesiog. Pradėjus skaityti, pagalvojau, kad o varge, ir vėl kokią nesąmonę pasiėmiau, knygos aš tikrai nebaigsiu. Vis dėlto aš ją baigiau. Knyga iš ties yra žavinti. Tas paprastumas, vaikiškumas, kurią perteikia Filipas, pagrindinis knygos veikėjas, vienuolikmetis berniukas, negali palikti abejingų. Knygoje netrūksta įdomių filosofinių pamąstymų, gyvenimiškų įžvalgų. Tai taip pat žavi ir neleidžia knygos užversti visam laikui jos neperskaičius. Paskutinius 30 - 40 knygos puslapių jaučiau tokią įtampą, kad oho. Jausmas buvo toks tarsi žiūrėčiau kokį gerą karinį filmą, kur įtampos niekuomet netrūksta. Juos skaičiau visur: troleibuse, eidama gatve, auditorijoje. Prieš skaitant ar net pradėjus ją skaityti, kitiems nebūčiau jos rekomendavus, bet perskaičiusi keliems draugams tikrai parekomenduosiu, kadangi ji nusipelno būti skaitoma. O skaitovo amžius tėra niekam neaktualus skaičius.

Šioje knygoje radau pasakojimą apie vienuolikmečio Filipo gyvenimą po žuvusio avarijoje tėvo laidotuvių ir jam pasirodžiusios tėvo šmėklos, kuri papasakojo, kad jis buvęs nužudytas savo brolio Alano, Filipo dėdės, todėl...

Šioje knygoje radau pasakojimą apie vienuolikmečio Filipo gyvenimą po žuvusio avarijoje tėvo laidotuvių ir jam pasirodžiusios tėvo šmėklos, kuri papasakojo, kad jis buvęs nužudytas savo brolio Alano, Filipo dėdės, todėl Filipas turi atkeršyti už jo mirtį ir nužudyti dėdę Alaną. Jis priklausąs Mirusių tėvų klubui, kuriame yra tik nužudytų žmonių dvasios. Jei Filipas nenužudys Alano tėvas niekada neras ramybės ir kentės siaubus. Ir tai Filipas turi padaryti iki tėčio gimtadienio.

Taip prasideda Filipo pilnos košmarų ir siaubų dienos ir naktys. Dėdė Alanas myli ir nuoširdžiai rūpinasi Filipo mama ir juo pačiu, o Filipas iš visų jėgų priešinasi realybei ir skausmingai blaškosi savo košmaruose ir siaubuose. Ko tik jis neprisigalvoja norėdamas, ir netgi nenorėdamas, tik vaizduotėje tėvo skatinamas ir verčiamas pašalinti iš gyvenimo dėdę Alaną. Kiek jam pačiam, jo mylimai mamai ir dėdei Alanui tenka išgyventi...

Knyga labai įdomi, perskaičiau greit ir esu labai patenkinta. Parašyta savitu stiliumi, pilna skaudžių ir keistų fantastiškų nutikimų, persmelkta skausmingais vaiko išgyvenimais.

Labai patiko, patariu pasiskaityti visiems, kas domisi vaikų dvasiniu pasauliu.