Tai trečia ir paskutinė knygos dalis, kurioje pateikiami želdynų projektų pavyzdžiai (dažniausiai M 1:500 ir M 1:100) parengti remiantis pirmojoje knygos dalyje išdėstytais želdynų kūrybos pradais: funkcionalumu, ekonomiškumu ir estetiškumu. Visiškai atsisakyta želdinių genėjimo siekiant juos apipavidalinti ir visas dėmesys sutelktas į želdyno erdvių kūrimą. Antrojoje knygos dalyje buvo...

Tai trečia ir paskutinė knygos dalis, kurioje pateikiami želdynų projektų pavyzdžiai (dažniausiai M 1:500 ir M 1:100) parengti remiantis pirmojoje knygos dalyje išdėstytais želdynų kūrybos pradais: funkcionalumu, ekonomiškumu ir estetiškumu. Visiškai atsisakyta želdinių genėjimo siekiant juos apipavidalinti ir visas dėmesys sutelktas į želdyno erdvių kūrimą. Antrojoje knygos dalyje buvo išdėstyti gamtos sąlygų nagrinėjimo ir vertinimo pagrindai, kurie trečiojoje knygos dalyje toliau plėtojami projektų pavyzdžiuose.

Želdynai susideda iš dirbinių (statinių, grindinių ir tiesinių, t.y. pastatų, kelių ir takų) ir želdinių. Pastatus ir želdyno baldus (suolus, stalus, pavėsines, vaikų žaidimo įtaisinius) projektuoja architektai, dailininkai dizaineriai. Elektros apšvietimą, kelių ir takų tiesimą projektuoja inžinieriai. Kraštovaizdžio architektai visus dirbinius tik pasirenka ir pritaiko želdyno poreikiams. Parinkti ir sutelkti augalus želdynams yra kraštovaizdžio architekto pareiga.

Kraštovaizdžio architekto profesija kol kas neturi visuomenės pripažinimo. Todėl autoriui kilo noras sutvarkyti savo kūrybos palikimą, paliudyti, kokiais kūrybos pradais buvo vadovaujamasi ir kas padaryta per 60 darbo metų želdynų projektavimo srityje. Tai jį paskatino parašyti trečiąją knygos dalį, skirtą želdynų projektavimui.

Knygoje „Miesto želdynų plėtotė. Želdynų projektavimas“ pateikiami autoriaus arba su bendraautoriais suprojektuotų, o ir įgyvendintų įvairių želdynų pavyzdžiai: 23 parkų, 17 skverų ir aikščių, šešerių kapinių, trijų miesto sodų ir keleto individualių sodybų projektų, o taip pat kelių visuomeninių pastatų kiemų sutvarkymo projektų. Knygoje su pavyzdžiais plačiai aptariama paminklų ir skulptūrų pastatymo želdynuose principai. Pateikiami želdyno sudedamųjų dalių aprašymai, autoriaus požiūris į jų reikšmę želdyno sandarai. Želdynų projektai pateikiami su paaiškinimais, brėžiniais (planais), iliustruojama projektuojamos vietos ir įgyvendintų projektų nuotraukomis.

Knyga baigiama santrauka anglų kalba, literatūros sąrašu, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklėmis.

Trijų dalių knyga „Miesto želdynų plėtotė“ gali būti naudinga kaip medžiaga Lietuvos kraštovaizdžio architektūros istorijai, o taip pat ir kraštovaizdžio architektūros studentams bei pradedantiems želdynų projektuotojams.