Tikra ir nepagražinta. Būtent tokia yra ši autobiografinė knyga. Pradedančioji rašytoja joje dienoraščio forma pasakoja apie savo kelionę nuo baisios diagnozės - Vėžys - iki visiško pasveikimo. Ligoninės, gydytojai,...

Tikra ir nepagražinta. Būtent tokia yra ši autobiografinė knyga. Pradedančioji rašytoja joje dienoraščio forma pasakoja apie savo kelionę nuo baisios diagnozės - Vėžys - iki visiško pasveikimo. Ligoninės, gydytojai, chemoterapijos, ašaros, skausmas, santykiai su vyrais, draugai, šeima, erotinės fantazijos apie gydytojus ir perukai.

Sofi - 21-erių metų politologijos studentė vos prieš metus išgyvenusi tikrą siaubą - mamos krūties vėžį. Po mamos ligos, atrodo, gyvenimas turėtų riedėti ramesne vaga, bet netikėtai šeimos gyvenimą sukrečia dar viena baisi žinia. Ant Sofi dešiniojo plaučio, kaip sako ji pati, įsikuria visa vėžio šeimyna - jai diagnozuojamas retos formos vėžys.

Knygoje parodoma, kad vien išgirdus šią baisią diagnozę, gyvenimas nepasibaigia. Vis dar galima eiti apsipirkti, šokti, šypsotis, įsimylėti. Parodoma, kad tik tada kai suvoki koks trumpalaikis tavo buvimas šiame pasaulyje, pradedi labiau branginti tau skirtą laiką.

Ši knyga mane sudomino dėl savo intriguojančio pavadimo. Perukai buvo pagrindinis akcentas, pagrindinis herojės atributas, jos vizitinė kortelė. Jie tarsi skydas saugojo Sofi ir leido jai jaustis normalia tarp sveikųjų. Kiekvienas iš devynių perukų - vis kitas personažas, vis kitas vaidmuo. Kiekvienas perukas turi savo vardą, savo istoriją, bet vis dėl to, Stela, Sju, Deizė, Blondi, Platina, Uma, Pem, Lidija ir Bėbe ne kas kita, o tik skirtingos Sofi pusės.

Tiesa, ši knyga negali nustebinti netikėtais įvykių posūkiais ar didelėmis intrigomis. Tai realistiškai kasdienio gyvenimo tėkmę vaizduojantis, vėžiu sergančios merginos dienoraštis. Tai istorija, kuri leidžia pašaliečiui bent akies krašteliu žvilgtelti į šia liga sergančių žmonių gyvenimą, ir pabandyti suvokti, ką jie patiria ir kiek daug jėgų, valios pastangų bei noro gyventi prireikia norint pasveikti.