Knygoje „Menas gyventi“ pristatomas viena seniausių Indijos meditacijos technikų. Žodis „vipassana“ reiškia matyti daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Daugiau nei prieš 2500 metų ją iš naujo atrado Buda Gautama ir mokė jos kaip universalaus vaisto nuo visuotinių bėdų.

Nors per ilgus amžius šią Budos meditacijos techniką išsaugojo Birmos budistų bendruomenė, pati savaime...

Knygoje „Menas gyventi“ pristatomas viena seniausių Indijos meditacijos technikų. Žodis „vipassana“ reiškia matyti daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Daugiau nei prieš 2500 metų ją iš naujo atrado Buda Gautama ir mokė jos kaip universalaus vaisto nuo visuotinių bėdų.

Nors per ilgus amžius šią Budos meditacijos techniką išsaugojo Birmos budistų bendruomenė, pati savaime Vipasana neturi jokių religijos požymių ir yra priimtina bet kokių isitikinimų žmonėms. Tai mokymas, kaip praktiškai pažindamas savo kūno ir proto realybęgali atrasti ir išspręsti ten slypinčias problemas. Vipasana yra Budos mokymo apie išsilaisvinimo kelią svarbi sudėtinė dalis.

Vipasana yra savęs transformacijos kelias, grindžiamas savęs stebėjimu. Jos dėmesio centre yra glaudus proto ir kūno tarpusavio ryšys; jį galima tiesiogiai patirti suvaldžius dėmesį ir nukreipus jį į fizinius kūno pojūčius, kurie nepaliaujamai sąveikauja su protu ir lemia proto būklę. Ši savęs stebėjimo ir tyrinėjimo „kelionė“ prie bendrų proto ir kūno ištakų ištirpdo proto nešvarumus ir nuramina protą, o pusiausvyroje esantis protas visuomet yra kupinas meilės ir atjautos.

Paaiškėja sistemingi dėsniai, kurie valdo mintis, jausmus, vertinimus ir pojūčius. Per šią tiesioginę patirtį suvokiame, kaip žmogus vystosi arba regresuoja, kaip didina kančią arba iš jos išsilaisvina. Gyvenimas pasikeičia, sumažėja iliuzijų ir padaugėja sąmoningumo, savikontrolės ir ramybės.