– Jei BŪČIAU princesė – TIKRA princesė, – sumurmėjo ji, – galėčiau dosniai dalyti žmonėms dovanas. Bet juk net ir dėdamasi princese galiu prigalvoti mažų dalykėlių, kaip padėti kitiems. Įsivaizduosiu, kad daryti ką nors, kas žmonėms malonu, tai tas pats, kas dalyti dovanas.

Sara Kriu – nepaprasta mergaitė. Ji turi išskirtinį talentą kurti ir pasakoti istorijas, be to, puikiai...

– Jei BŪČIAU princesė – TIKRA princesė, – sumurmėjo ji, – galėčiau dosniai dalyti žmonėms dovanas. Bet juk net ir dėdamasi princese galiu prigalvoti mažų dalykėlių, kaip padėti kitiems. Įsivaizduosiu, kad daryti ką nors, kas žmonėms malonu, tai tas pats, kas dalyti dovanas.

Sara Kriu – nepaprasta mergaitė. Ji turi išskirtinį talentą kurti ir pasakoti istorijas, be to, puikiai mokosi, su visais mandagiai ir maloniai bendrauja, o jos suknelės ir žaislai – gražiausi mokykloje, nes mylintis tėtis savo dukrai negaili nieko. Kitos mergaitės ima vadinti ją princese – vienos žavėdamosi, kitos – norėdamos pasišaipyti. Tačiau Sarai ši pravardė nuoširdžiai patinka. Ji nusprendžia, kad nuo šiol iš tiesų elgsis kaip tikra princesė: bus visiems maloni, gera, dosni ir teisinga.

Deja, Sarai likimas siunčia siaubingus išbandymus, kurie palaužtų daugelį. Tačiau mergaitė net sunkiausiomis akimirkomis išsaugo švelnią širdį, tvirtą valią, norą padėti silpnesniems už save ir gebėjimą ramiai ir išdidžiai pakelti visas neteisybes.

Tai įkvepiantis pasakojimas apie viltį, vaizduotės galią pagražinti net niūriausias dienas ir, svarbiausia, gerumą, kuris įveikia ir pačias baisiausias negandas.

Net trys britų rašytojos Frances Hodgson Burnett (1849–1924) knygos yra tapusios literatūros vaikams klasika. Tai „Paslaptingas sodas“, „Mažasis lordas Fontlerojus“ ir ši – „Mažoji princesė“, pirmąkart išleista 1905 metais.