Blaise Pascal rašė: "Žmogus tėra nendrė, silpniausia gamtoje. Tačiau tai mąstanti nendrė. Tad visą mūsų kilnumą sudaro mąstymas". Ši knyga, kaip tik apie tokį mąstytoją Marsialį, kuris perkopęs penkiasdešimtmetį,...

Blaise Pascal rašė: "Žmogus tėra nendrė, silpniausia gamtoje. Tačiau tai mąstanti nendrė. Tad visą mūsų kilnumą sudaro mąstymas". Ši knyga, kaip tik apie tokį mąstytoją Marsialį, kuris perkopęs penkiasdešimtmetį, praradęs savo vienintelį draugą Feliksą (tarp kitko labai netikėtai) supranta, jog gyvenimas nėra amžinas ir visų laukia mirtis. O juo atvėju, ne daugiau nei 25 metai likusio gyvenimo. Taigi Marsialis pradeda uždavinėti klausimus į kuriuos vienareikšmių atsakymų nėra. Knygoje gausu dialogų, pamąstymų. Man ypač patiko teta Sarla, jos kandūs ir sąžiningi atsakymai kartais priremia prie sienos, tad nėra kur dėtis- susimąstai.
Knyga susideda iš trijų dalių ir epilogo. Joje rasite kelis skirtingus herojus, kuriuos manau atpažinsite tarp jūs supančių žmonių. Pagrindinio herojaus vaikai - trokštantys žinių, besisupantys skirtinguose nei jų tėvai žmonių ratuose. Žmona - kiekvieną savaitę lankosi paslaptingajame klube, apie kurio veiklą Marsialis bei skaitytojai sužino knygos gale. Svainis Juberas - humanistas nepastebimai besisukantis visuomenės grietinėlėje, su kuriuo pagrindinis knygos herojus, po draugo mirties, vieninteliu galėjo pasišnekėti apie jį dominančias temas.

Mane sužavėjo autoriaus išprusimas, daugelis metaforų, pavyzdžių iš įvairių gyvenimo sryčių. Knygos gale rasite paaiškinimus. Ši knyga pasakoja ne tik apie krizę ištikusį vyrą, joje taipogi atkreipiama dėmesį į pasikeitusią visuomenę, patapusią vartotojiška ir nebeturinti vertybių.
1972 metais Prancūzų Akademija suteikė rašytojui už visą jo kūrybą, ginančią moralines humanistines vertybes, pagrindinę "Gran Pri" premiją.