Ties šia paskutiniąja, dvyliktąja, iššūkio knyga ir reziumuoju savo 2013 m. iššūkį. Taigi 12 perskaitytų knygų ir 2 graužtukai. Viena knyga vienam mėnesiui, iš ribų sąžiningai neišėjau, dažnai atsiliepimą rašiau...

Ties šia paskutiniąja, dvyliktąja, iššūkio knyga ir reziumuoju savo 2013 m. iššūkį. Taigi 12 perskaitytų knygų ir 2 graužtukai. Viena knyga vienam mėnesiui, iš ribų sąžiningai neišėjau, dažnai atsiliepimą rašiau mėnesio paskutinę dieną - patinka man tokie rėmai, labiau susitempiu. Graužtukas tapo "Oskaras ir Liusinda" - tikėjausi daug, o stūmiausi vos vos, gal 50 puslapių lyg sunkų akmenį nešdama. Atidėjau šonan. Antras graužtukas Amičio "Širdis". Iš jos daugiausia tikėjausi, pirmu numeriu iššūkyje buvau įrašiusi ir net pasilikusi gruodžio mėnesiui, Kalėdoms, gerumo metui. Ji buvo mano skaitya paauglystėje ir nuraudota - tada sakiau, va čia tai knyga. Norėjau ir dabar to paties, bet nebeužgriebė širdies. Matyt, per daug jau to gėrio - dabar man jau reikia, kad knyga papiktintų, pasiaubintų, paaistrintų.

Džiaugiuos dėl iššūkio. Įveikiau 12 savo naminių knygų, stumtelėjau jas į skaitytųjų šoną, bo vien tik miesto bibliotekos naujutėles šiuolaikines beskaičiau (penkiskart daugiau jų šiemet suskaičiau), senųjų nieko neįterpdama.

Labiausiai patiko vyriškių rašytojų - Stendalio, Irvingo, Kingo knygos, tačiau įspūdingosios visgi neatradau (tokios "kur aš anksčiau buvau"). Galėjau likti ir neskaičiusi "Laturo katalogo", "Keliautojo laiku žmona", "Įstumta į bedugnę".

Apie Vilos Keser "Mano Antonija".

Rami, nuobodoka, lyriška. Apie naujakurius čekus, norvegus, danus Šiaurės Vakarų Amerikoje, apie varganą jų pradžią karštomis vasaromis ir snieguotomis žiemomis, apie badą ir apgavystes. Daug likimų - prasimušimų į žmones, savos vietos atradimo, savižudybių, didelių fermų ir gausių šeimynų sukūrimo. Knyga dvelkia nostalgija vaikystei, gimtosioms vietoms. Puikūs gamtos, Amerikos prerijų, kaimiško gyvenimo aprašymai. Mėgstu kaimo gyvenimą, tačiau knygoje man pritrūko judesio, aistros.

Vertinimas 7 iš 10