Atrėjant trečiąjam tūkstantmečiui vienoje saloje susitinka keli skirtingų pažiūrų asmenys, ir vieną vakarą susėdę po žvaigždėtu tropikų dangum ima diskutuoti apie visa tai, kas juos supa, apie pasaulio prasmę,...

Atrėjant trečiąjam tūkstantmečiui vienoje saloje susitinka keli skirtingų pažiūrų asmenys, ir vieną vakarą susėdę po žvaigždėtu tropikų dangum ima diskutuoti apie visa tai, kas juos supa, apie pasaulio prasmę, amžinybę, gyvybę kitose planetose ir t.t. Kuris požiūris teisingiausais, grindžiant tai religijom, evoliucijos mokslu, fizika, legendomis ir mistika pasakyti neįmanoma. Arba sutinki su kokiu nors faktu, arba ne. Ir betkokiu atveju būsi arba teisus, arba klysi. Įdomus tas gyvenimas. Yra du keliai, o juos renkamės ilgai ir sunkiai...

Šis jų pokalbis yra tik menkutė dalis visoje knygoje. Pagrindinis personažas Frankas rašo laišką savo mylimąjai Verai, kuri žadėjo jam pusę amžiną gyvenimą užtikrinančio gėrimo (jei tik jį tokį rastų...). Jame jis bando ją užtikrinti sava meile, surasti kelią atgal į jos šidį (jiedu išsiskyrę). Kančia milžiniška, nes amžius jau žada greitą gyvenimo pabaigą, o lyg ir nieko, kas galėjo būti jųdviejų misija, pasaulo tikslas šiame jų gyvenime, nebeliko. Tik jie vienas kitam. Laiške Frankas įpina savo pokalbius su gekonu (pasaulio dvasia?), susitikimus su Ana ir Chose (mistiškais įsimylėjeliais), kalba apie visatos baimę, apie evoliciją, gamtosaugą... O kai laiškas baigiasi, viskas apsiverčia aukštyn kojom!

Knyga baigiasi manifestu ateities kartoms. Dabartinio pasaulio aukštesnieji žinduoliai parašė atsakymus į visus klausimus, taip, kaip jie dabar tai supranta. Galbūt ateitje pasaulio siela atsikratys saldžios Majos apgaulės?