Knygos tekstas turi daug simbolikos. Galima interpretuoti kaip kam patinka. Vieni mato žemę maitintoją, per kurią atsiskleidžia veikėjas, kiti - rūpestį motina, treti- beprasmį klajojimą, tikslo nebuvimą, beprasmybę. O man...

Knygos tekstas turi daug simbolikos. Galima interpretuoti kaip kam patinka. Vieni mato žemę maitintoją, per kurią atsiskleidžia veikėjas, kiti - rūpestį motina, treti- beprasmį klajojimą, tikslo nebuvimą, beprasmybę. O man – Maiklas K yra laisvės simbolis. Nesvarbu, kokie laikai, nesvarbu, kas tu esi, bet iš žmogaus sielos laisvės pojūčio neišplėši, tik ne visi tam balsui paklūsta.

Kai Maiklas K buvo darbo stovykloje. Vyko toks pokalbis tarp policininko ir veikėjo:
„- Kodėl tu nori pabėgti? Juk turi čia namus, maisto, lovą. Turi darbą. Dabar žmonės aplinkui gyvena sunkius laikus...
- Aš tiesiog nenoriu būti stovykloje, ir tiek... Leiskit man perlipti per tvorą ir eiti sau...“

O ar dabar kitaip matom pasaulį? Atrodo, kad kažko turėjimas ar neturėjimas turi prasmės žmogaus laimei. Kartais tikrai norisi rinktis geriau kalnų olą tyloje ir ramybėje, nei patogų šiltą gyvenimą, kuris tave įpareigoja, kuris tave įtraukia į kasdienę rutiną, kuri, jeigu tau nepriimtina, bet turi joje būti - „nes visi taip gyvena“- varo tave į neviltį.

Niekas nesupranta karo, nes į kovą įtraukta daug nekaltų žmonių, kurie norėtų pasakyti „karas juk ne mano“, bet... ką dauguma daro – paklūsta sistemai, o Maiklas K nenori niekam priklausyti, nori tiesiog gyventi savo gyvenimą ir daryti savaip... pvz. nori skaniai maitintis „Kiaulės, nežino, kad vyksta karas. Ananasai, nežino, kad vyksta karas. Tai kas valgoma, auga ir toliau. Kas nors juk turi valgyti tuos dalykus.“

Bet tai nėra maišto istorija. Maiklas K nėjo prieš sistemą, jis nebuvo partizanas, nebandė kažkam įrodyti, kad reikia gyventi kitaip. Knygoje net nėra sunkios ar gilios filosofijos. Maiklas K buvo labai paprastas žmogus, kuris vieną dieną su motina išsiruošė į kelionę.