Pradėjęs rašyti „Genijus, pasipūtėlius ir žmogžudžius“ Andrius Tapinas jautė šiokį tokį nerimą – ar toks žanras yra reikalingas, ar kam nors įdomus, ar jam pavyks parašyti kitaip ir sudominti žmones, kuriems paveikslų istorijos iki tol galbūt buvo terra incognita. Galų gale, ar knyga kaip mediumas gali perteikti bent dalį tikrosios paveikslų didybės.

Autoriaus nerimas nepasitvirtino...

Pradėjęs rašyti „Genijus, pasipūtėlius ir žmogžudžius“ Andrius Tapinas jautė šiokį tokį nerimą – ar toks žanras yra reikalingas, ar kam nors įdomus, ar jam pavyks parašyti kitaip ir sudominti žmones, kuriems paveikslų istorijos iki tol galbūt buvo terra incognita. Galų gale, ar knyga kaip mediumas gali perteikti bent dalį tikrosios paveikslų didybės.

Autoriaus nerimas nepasitvirtino – skaitytojų rankose jau antrasis paveikslų analizių albumas „Lošėjai, romantikai ir budeliai. Senieji Meistrai ir jų paveikslų paslaptys“!

„Pirmoji knyga buvo eksperimentas, o „Lošėjai, romantikai ir budeliai“ jau kiek nuoseklesnė knyga. Ir aš pats geriau žinau, ką ir kaip noriu papasakoti. Knygoje – dar daugiau filmuotų vaizdo įrašų iš muziejų, interaktyvus gidas po vieną svarbiausių meno muziejų – Luvrą ir mano paties sukurti literatūriniai intarpai. Daug laiko praleidau studijuodamas menotyros darbus, archyvinius įrašus ir išlikusius laiškus, tad tie intarpai pagrįsti tikrais istoriniais nutikimais ir užfiksuotais pokalbiais“, – įvadiniame žodyje rašo Andrius Tapinas.

Prieš pradėdamas rašyti antrąją dalį, A. Tapinas sudėliojo visą laiko juostą, visus pirmojoje knygoje praleistus Senuosius Meistrus, todėl ši knyga pradedama nuo XV amžiaus vidurio ir baigiama faktiškai paskutinio Senojo Meistro istorija įpusėjus XIX amžiui.

„Lošėjai, romantikai ir budeliai. Senieji Meistrai ir jų paveikslų paslaptys“ – tai antrasis XV–XIX a. garsiausių dailininkų kūrinių ir gyvenimo paslapčių albumas, kuriame jūsų laukia Rembrandtas ir Peteris Paulius Rubensas, prie kortų stalo kviečia Guidas Renis, o pasivaikščiojimui po Varšuvą – Bernardas Bellottas. Apie senus gerus laikus čia dūsauja Johnas Constable'is ir Williamas Turneris, o Eugène'as Delacroix ragina drauge lipti ant barikadų. Ši knyga nepretenduoja į išsamų žinyną – paveikslai autoriaus pasirinkti subjektyviai, tik laikantis chronologinės tvarkos ir neišklystant iš Senųjų Meistrų laiko rėmų.