Pradėjęs rašyti „Genijus, pasipūtėlius ir žmogžudžius“ Andrius Tapinas jautė šiokį tokį nerimą – ar toks žanras yra reikalingas, ar kam nors įdomus, ar jam pavyks parašyti kitaip ir sudominti žmones, kuriems paveikslų istorijos iki tol galbūt buvo terra incognita. Galų gale, ar knyga kaip mediumas gali perteikti bent dalį tikrosios paveikslų didybės.

Autoriaus nerimas nepasitvirtino...

Pradėjęs rašyti „Genijus, pasipūtėlius ir žmogžudžius“ Andrius Tapinas jautė šiokį tokį nerimą – ar toks žanras yra reikalingas, ar kam nors įdomus, ar jam pavyks parašyti kitaip ir sudominti žmones, kuriems paveikslų istorijos iki tol galbūt buvo terra incognita. Galų gale, ar knyga kaip mediumas gali perteikti bent dalį tikrosios paveikslų didybės.

Autoriaus nerimas nepasitvirtino – skaitytojų rankose jau antrasis paveikslų analizių albumas „Lošėjai, romantikai ir budeliai. Senieji Meistrai ir jų paveikslų paslaptys“!