Pirmiausia pamačiau plakatą: valtis, tigras, pusnuogis "pacanas" su turbanu. Tada paaiškėjo, kad čia filmas kurį buvo labai sunku nufilmuoti, nes tai knygos ekranizacija kuri pasakoja tikrą istoriją ir turėtų priversti...

Pirmiausia pamačiau plakatą: valtis, tigras, pusnuogis "pacanas" su turbanu. Tada paaiškėjo, kad čia filmas kurį buvo labai sunku nufilmuoti, nes tai knygos ekranizacija kuri pasakoja tikrą istoriją ir turėtų priversti patikėti dievu. Nelabai aš tikintis tai suintrigavo ir nusprendžiau, kad reik pradėt nuo knygos. Perskaičiau, tada paskaitinėjau ką kiti rašo apie ją ir supratau, kad puse tu rašančių turbūt neskaitė, nes tokių grybų pripaistyta, kad nervas ima. Visų pirma tai "pi" tėra veikėjo vardo trumpinys ir jokios cia magijos tame su 3.14 NĖRA, beje jis pats sau šį trumpinį priklijavo "kad būtų paprasčiau gyventi". Ir kodėl čia reikėtu dievu pradėti tikėti tai irgi nesupratau, kad sakyčiau netgi atvirkščiai.

Istorija yra tikrai žiauri, apie tai kaip vienas įvykis pakeičia gyvenima. Pagrindinis aspektas yra išgyvenimas kai rodos šansų tam nėra. Knyga tikrai nebereikalo įtraukta į "1001 book you must read before you die" sąrašą. Aprašyti tokie dalykai apie kuriuos šiaip tikrai nesusimastytum iš stiliaus "o kas jeigu ...". Ir tikrai gaila, kad tiek daug atsiliepimų išduoda perdaug turinio, todėl nerašysiu daugiau nieko, tik trumpai: skaitykit (arba atidėkit 2014 iššūkiui, kad pasimirštų filmas jeigu matet. ;)

Knyga apie Pi Patel, kur neįmanoma tampa įmanomu, kur matematinė israiška pi įgauna prasmę ir kur viskas verčiasi aukštyn kojomis per 354 puslapius.

Knygą paskatino skaityti keletas priežasčių, pirmoji ta, jog ši knyga...

Knyga apie Pi Patel, kur neįmanoma tampa įmanomu, kur matematinė israiška pi įgauna prasmę ir kur viskas verčiasi aukštyn kojomis per 354 puslapius.

Knygą paskatino skaityti keletas priežasčių, pirmoji ta, jog ši knyga įtraukta į 1001 sarašą, o šis intriguoja ne tik knygų skaičiumi, bet ir jo turiniu. Antroji priežastis gal kiek ir keista, bet matematikos mėgėjai su manimi sutiks, kad pi žodelis knygos pavadinime intriguoja ne ką mažiau, na o trečioji kiek visai netikėta, kai pamačius prie tokio knygos pavadinimo Pi gyvenimas dar ir didžiulį filmo premjerai skirtą plakatą ant kurio į akis krinta tigro figūra tampa nebeįmanoma atsilaikyti ir sužinoti, ką turi bendro matematinė išraiška pi su tigru.

Taigi, knyga prasideda kaip ir daugelis, pasakojanti pagrindinio veikėjo vaikystės istoriją. Pi zoologijos sodo savininko sūnus gyvena mažame miestelyje Indijoje vadinamame Pondicherry. Berniukas auga laukinių gyvūnų aplinkoje ir tėvų mokomas būti atsargiu, nes kiekvienas gyvūnas yra daugiau ar mažiau grėsmingas ir pavojingas gyvybei. Bet Pi pateisina gyūnus kiek kitaip aiškindamas, jog pats grėsmingiausias gyvūnas yra žmogus. Pi patiria patyčias mokykloje dėl vardo Piscine Molitor Patel, kurių pasėkoje veikėjas save iš naujo pasikrikštija Pi Patel vardu ir visiems nustebusiems su dideliu džiaugsmu išrėžia 3,14. Bet tai dar tik pradžia - Pi paauglystėje tampa sunkiu tėvams paaugliu, nes jis supratęs, jog labai myli Dievą ima jo ieškoti ne tik savojoje Induizmo, bet ir kitose - Krikščionybės ir Islamo - religijose, kiekvienoje atrasdamas Dievą vienu metu ir skirtingą, ir panašų, bet iš esmės mylėdamas visus tris. Tėvams toks jo pasirinkimas sukelia nerimą, todėl jie bando įtikinti sūnų pasirinkti vieną iš jų, bet nesėkmingai.

Antroji knygos dalis pasakoja, kaip Pi tėvas parduoda zoologijos sodą ir nusprendžia išplaukti su keletu iš gyvūnų į Kanadą. Plaukiant dėl didžiulės audros laivas nuskęsta ir Pi atsiranda gelbėjimosi valtyje kartu su hiena, zebru ir orangutangu, o vėliau paaiškėja, kad ir su bengaliniu tigru Ričardu Parkeriu. Va čia ir prasideda didieji išbandymai, kai reikia kovoti ne tik su alkiu, troškuliu, jūros liga, bet ir netapti vieno is valties "bendrakeleivių" pietumis. Berniukas susidoroja su išmėginimais sėkmingai, išmoksta žvejoti, palaiko šiokią tokią buitį, netgi sėkmingai dresiruoja paskutinį likusį "bendrakeleivį" Ričardą Parkerį taip išlaikydamas jį savo valdžioje ir išlieka ištikimas Dievui malda.

Negana to, autorius jau ir taip supainiojęs visas kortas įvėlęs į fantasmagorinį pasakojimą kur kartais tampa neaišku kas iš tiesų vyksta, dar labiau supainioja skaitytoją, kai pabaigoje berniukas įvykio tyrėjams japonams papasakoja visgi kitą nors praktiškai identišką istoriją, kai orangutangas pakeičiamas jo motina, zebras - jureiviu, hiena - laivo virėju, o tigras - juo pačiu.

Taigi autorius įtraukia ne tik į nepamirštamus, fantastiniais elementais apipintus įvykius, tačiau tuo pačiu ir sukuria erdvę pichologinėms įžvalgoms. Šešiolikmečio akimis antroji istorija leidžia daryti prielaidą, jog būtent per 227 dienas berniukas atsidūręs mirties akivaizdoje matydamas žudomus šalia savęs, paminant žmogiškąjį dorovingumą, tiesiog paneigia savyje krauju aplaistytus momentus ir sukuria sau kiek gražesnę istoriją, kurioje dalyvauja gyvūnai, o juos pateisina gyvulišku inkstinktu ir patenkinamais poreikiais.

Antroji, pirmosios istorijos realumą pateisinanti, įžvalga, jog japonai negalėdami ir nenorėdami suprasti precedento neturinčio berniuko papasakoto ivykio išreikalauja tikrosios istorijos, kuri atskleidžia brutaliąją žmogaus pusę. O tai ir yra tai ko jie ieškojo ir norėjo girdėti.

Taigi manau autorius norėjo pasakyti jog žmogus ir gyvūnas išties skiriasi, bet kaip ir atskleidė pats Pi Patel, žmogus yra daug grėsmingesnis už gyvūną, nes jis viską daro sąmoningai, o ne inkstinktų vedinas.