Lietuvos visuomenė, atkūrusi valstybę, pergyveno ne tik pakilimo, bet ir nuosmukio bangas, kuriose atsispindėjo visuomenės tradicinės puoselėjamos vertybės valstybinėje lyčių lygybės kuriamoje politikoje ir naujų vertybių priėmimas. Šiam procesui reikšmingos įtakos turėjo ne tik konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, bet ir kitų vėlesnių konvencijų ratifikavimas...

Lietuvos visuomenė, atkūrusi valstybę, pergyveno ne tik pakilimo, bet ir nuosmukio bangas, kuriose atsispindėjo visuomenės tradicinės puoselėjamos vertybės valstybinėje lyčių lygybės kuriamoje politikoje ir naujų vertybių priėmimas. Šiam procesui reikšmingos įtakos turėjo ne tik konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, bet ir kitų vėlesnių konvencijų ratifikavimas bei valstybės integracija į ES ir NATO.

Didžiulį indėlį į visuomenės modernėjimą įnešė atsikūręs feministinis Lietuvos moterų judėjimas, įsijungęs į antrąją pasaulinę feminizmo bangą ir įgavęs savus bruožus. Juos atspindi akademinis, valstybinis ir aktyvistinis (moterų NVO ir politinis) feministiniai judėjimai, šiuo metu peraugantys į trečiąją pasaulinio feminizmo bangą. Pažymėtina, kad Lietuvos visuomenės socialinis-ekonominis išsivystymas pasiekė modernybę tarybiniu laikotarpiu, per nepriklausomybės metus jis vis labiau priartėjo prie postmodernybės. Tuo tarpu vertybinės orientacijos lyčių atžvilgiu visuomet atsiliko nuo visuomenės vystymosi. Tarybiniais laikais jos buvo aiškiai tradicinės patriarchalinės, per nepriklausomybės laikotarpį modernėjo, tačiau ir dabar tebėra pusiaukelėje iš tradicinių į modernias. Postmodernios nuostatos dar tik pačioje užuomazgoje ir yra būdingesnės jaunesniems žmonėms. Šiame visuomenės vystymosi laikotarpyje tradicinės nuostatos lyčių atžvilgiu gali būti kliūtimi harmoningai visuomenės raidai.