Opera – paradoksalus žanras, jau daugiau nei keturis šimtmečius buriantis skirtingus visuomenės sluoksnius profesionalaus ir mėgėjų teatro scenose. Permainingoje operos istorijoje persipina nenuilstamos žanro specifikos paieškos ir išorinės įtakos – politinė istorija, ideologinės vizijos, istoriografijos darbai, literatūrinės fantazijos, teatro ir dailės meniniai ieškojimai, visuomenės...

Opera – paradoksalus žanras, jau daugiau nei keturis šimtmečius buriantis skirtingus visuomenės sluoksnius profesionalaus ir mėgėjų teatro scenose. Permainingoje operos istorijoje persipina nenuilstamos žanro specifikos paieškos ir išorinės įtakos – politinė istorija, ideologinės vizijos, istoriografijos darbai, literatūrinės fantazijos, teatro ir dailės meniniai ieškojimai, visuomenės lūkesčiai ir socialinė kritika.

Knygoje „Ugnis ir tikėjimas. Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje“ iš tarpdalykinės perspektyvos apžvelgiama lituanistinės operos raida nuo Abiejų Tautų Respublikos karalienės Marijos Kazimieros užsakytos Alessandro Scarlatti operos-oratorijos „San Casimiro, re di Polonia“ (1704-1705?) ligi Constantine'o Koukiaso operos „Olegas“ (2007), pastatytos Hobarto eksperimentinio teatro scenoje Tasmanijoje.

Kultūrinių ir politinių virsmų aplinkoje įdėmiau aptariamos operos, statytos XIX–XXI a. pirmajame dešimtmetyje Lietuvos ir Lenkijos teatruose, Valstybės teatre, Lietuvos valstybiniame akademiniame (dabar – nacionaliniame) operos ir baleto teatre, Kauno ir Klaipėdos valstybiniuose muzikiniuose teatruose, Čikagos Lietuvių operoje.

Leidinyje pateikiamos Lietuvos istorijos ir mitologijos temomis sukurtų ir pastatytų operų santraukos. Lituanistinių operų sukūrimo, pastatymo ir recepcijos istorija atskleidė intriguojančią ir nesubendrinamą Lietuvos ir lietuvių istorijos bei mitologijos interpretacijų įvairovę nacionaliniuose ir užsienio muzikiniuose teatruose.

Knyga „Ugnis ir tikėjimas. Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje“ pavadinta lietuvių muzikos magu praminto Broniaus Kutavičiaus operos-baleto „Ugnis ir tikėjimas“ (2003) lietuviškuoju variantu (originalus lotyniškas pavadinimas – Ignis et fides). Kartu su religijotyrininku ir etnologu Gintaru Beresnevičiumi kurtą veikalą perveria svarbiausias lietuviškų istorinių operų leitmotyvas – amžina kova už teisę gyventi savo žemėje su savomis vertybėmis.