Pirmajame monografijos tome nagrinėjami dviejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurės rytų regionų – Polocko ir Vitebsko žemių – valdžios elitai. Daugiausiai dėmesio telkiama į pagrindines vartojamas sąvokas, politines minėtųjų regionų gyvenimo formas, teritorinę struktūrą, pareigybių genezę, valdžios elito atstovų (pareigūnų) prerogatyvas ir pareigybių skyrimo tvarką,...

Pirmajame monografijos tome nagrinėjami dviejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurės rytų regionų – Polocko ir Vitebsko žemių – valdžios elitai. Daugiausiai dėmesio telkiama į pagrindines vartojamas sąvokas, politines minėtųjų regionų gyvenimo formas, teritorinę struktūrą, pareigybių genezę, valdžios elito atstovų (pareigūnų) prerogatyvas ir pareigybių skyrimo tvarką, aptariamos valdžios elito atstovų (pareigūnų) personalijos ir jų karjeros ypatybės.

Bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidos tendencijos lėmė, kad įvairūs pareigūnų sluoksniai valstybės regionuose formavosi veikiami skirtingų teisinių sistemų. Tiriamojo laikotarpio šaltiniai leidžia identifikuoti tris pagrindines teisines sistemas, kurios buvo paremtos pilies arba žemės teise, kanonų teise ir miesto arba Magdeburgo teise. Šia skirtimi ir remiamasi tiriant Polocko ir Vitebsko žemių valdžios elitus.