Lietuvos kraštovaizdį su dominuojančių žemės ūkio naudmenų fone išsimėčiusiais įvairaus dydžio miškų masyvais, hidrografiniu tinklu ir urbanistine infrastruktūra nulėmė daugelis gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Jie dabartinės Lietuvos teritorijoje jau istoriniais laikais suformavo Dainavos, Gaižiūnų-Rumšiškių, Kapčiamiesčio, Karšuvos, Kalų Rūdos, Labanoro-Pabradės,...

Lietuvos kraštovaizdį su dominuojančių žemės ūkio naudmenų fone išsimėčiusiais įvairaus dydžio miškų masyvais, hidrografiniu tinklu ir urbanistine infrastruktūra nulėmė daugelis gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Jie dabartinės Lietuvos teritorijoje jau istoriniais laikais suformavo Dainavos, Gaižiūnų-Rumšiškių, Kapčiamiesčio, Karšuvos, Kalų Rūdos, Labanoro-Pabradės, Lavoriškių-Nemenčinės ir Rūdninkų didžiagires – 8 didžiausius Lietuvos miškų masyvus, sudarančius beveik ketvirtadalį visų Lietuvos miškų. Parengėme studiją apie Lietuvos didžiagires, jų susiformavimo istoriją, dabarties charakteristikas bei galimas ateities raidos kryptis.

Studijos „Lietuvos didžiagirės“ tikslas – šių didžiagirių formavimosi analizė, jų kaitos dėsningumų ir parametrų per galimai ilgesnį istorinį laikotarpį nustatymas. Rėmėmės senais archyviniais duomenimis, matavimais ir kartografine medžiaga, pradedant iliustraciniais planais, topografiniais žemėlapiais ir baigiant miškotvarkos inventorizacijų duomenimis, šiuolaikiniais aerofotografavimo bei kosminiais metodais gauta informacija ir miškų statistika. Didžiagirių užimamą plotą pažymėjome aiškia riba, dažniausiai sutampančia su stabiliais laike gamtiniais objektais bei fiksavome ją duomenų bazėje skaitmeniniu pavidalu. Taip pat panaudojome įvairių autorių apžvalgines, enciklopedines ir mokslines publikacijas, skirtas šių miškų masyvų istorijai aprašyti. Surinkome ir nemaža su miškais sietinos kraštotyrinio pobūdžio medžiagos didžiausiam Lietuvos miškų masyvui – Dainavos didžiagirei.

Pateikiame maksimaliai apibendrintus bet galimai išsamesnius duomenis apie visų didžiagirių svarbiausių struktūrinių parametrų kaitą nuo tarpukario iki 2022 m. Ankstesnių laikotarpių būklė, stingant konkrečių žinomo tikslumo duomenų, charakterizuojama tendencijų aprašais, santykiniais ar daliniais dydžiais. Ši medžiaga skirta miškų ūkio specialistams ir studentams, miškotvarkos, žemėtvarkos, gamtotvarkos, kraštotvarkos projektavimo bei tiriamųjų darbų vykdytojams. Manome, kad ji bus įdomi ir plačiajai visuomenei, kuriai svarbu miškas.

Prie knygos „Lietuvos didžiagirės“ pridedamas aplankas su visų 8 didžiagirių dabartiniais detaliais žemėlapiais, sudarytais panaudojant Lietuvos miškų kadastro duomenų bazes, paskiausių metų miškų inventorizacijų duomenis, saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo, turizmo ir kt. objektų registrus. Jie skirti tiek plačiai visuomenei, mėgstančiai rekreacines ar pažintines keliones į miškus bei ieškantiems artimiausių ar patogiausių miško gėrybių (uogų, grybų, riešutų) radimviečių, tiek išrankesniems miškų lankytojams, giliau besidomintiems miškų gamtinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis, ar turintiems specialių pažintinių tikslų.

Kiekviena didžiagirė turi nemaža savitumų, ypatingų istorijos bruožų, skirtingų išorinio grožio ir vidinių paslapčių elementų, kurie ne tik ženkliai kito praeityje, bet tebesikeičia ir dabar tiek gamtos, tiek žmogaus poveikyje. Tą nuolatinę evoliuciją, jos teigiamas ir negatyvias puses atskleidžia ne tik leidinio tekstai ir žemėlapiai, bet ir kita gausi iliustracinė medžiaga: senosios nuotraukos, piešiniai, paveikslai ir pagal reikalą – dabartinė analogiškų vietų antžeminiais ar nuotoliniais metodais užfiksuota būklė. Viliamės, kad su Lietuvos didžiagirėmis galėsime jus supažindinti išsamiau jau artimiausiu metu – kai tik bus įveiktas leidybos darbų etapas. Ir tikimės jūsų dėmesio bei indėlio geriau pažįstant žmogaus ir miško bendrystės istoriją bei kuriant ateitį.