Šis septintasis Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ tomas toliau tęsia pasakojimą apie povytautinę Lietuvą. Kaip įžangoje pažymi T. Narbutas, daugiausia dėmesio skiriama vos devyneriems dviejų trumpai valdžiusių didžiųjų kunigaikščių – Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio – valdymo metams.

1430–1440 m. pasižymėjo daugybe reikšmingų įvykių, kurie anksčiau istorikų...

Šis septintasis Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ tomas toliau tęsia pasakojimą apie povytautinę Lietuvą. Kaip įžangoje pažymi T. Narbutas, daugiausia dėmesio skiriama vos devyneriems dviejų trumpai valdžiusių didžiųjų kunigaikščių – Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio – valdymo metams.

1430–1440 m. pasižymėjo daugybe reikšmingų įvykių, kurie anksčiau istorikų nebuvo itin išsamiai aprašyti bent iš lituanistinės pozicijos. Šis laikotarpis ryškiai kontrastuoja su taikiais paskutiniaisiais Vytauto gyvenimo metais, nes jis buvo kupinas sąmokslų, naujų ir vėl įsiplieskusių konfliktų, besikeičiančių sąjungų, „antrojo Žalgirio“ – Pabaisko mūšio – ir daugybės kitų per šį trumpą
laikotarpį vykusių įvykių.

Leidinyje gausu priedų: keturios popiežiaus bulės, laiškai, sutartys, to meto Lietuvos geografiniai vietovardžiai, Lietuvos didikų giminių genealoginiai tyrimai, Vilniaus miesto istorijos priminimai.