Naujame, jau trečiajame, papildytame leidime pasakojama apie lietuvių tradicines šeimos bei kalendorines šventes, jų papročių kilmę ir prasmę, bendruomenišką pobūdį, ryšį su senąja baltų mitologija. Pagrindinė lietuviškųjų papročių ypatybė – gamtos reiškinių, diktuojamų dangaus šviesulių judėjimo skliaute, atspindys žmonių elgsenoje. Tarp metų rato švenčių įterpti taip pat...

Naujame, jau trečiajame, papildytame leidime pasakojama apie lietuvių tradicines šeimos bei kalendorines šventes, jų papročių kilmę ir prasmę, bendruomenišką pobūdį, ryšį su senąja baltų mitologija. Pagrindinė lietuviškųjų papročių ypatybė – gamtos reiškinių, diktuojamų dangaus šviesulių judėjimo skliaute, atspindys žmonių elgsenoje. Tarp metų rato švenčių įterpti taip pat svarbių istorinių įvykių paminėjimai, mažiau žinomi iš Lietuvos istorijos vadovėlių. Visa tai prasminga žinoti jaunajai kartai.

Etninė kultūra – tai visos tautos per šimtmečius sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą, savimonę ir etnografinių regionų savitumą. Iš tiesų etninės kultūros reikšmę sunku pervertinti: ji tautos būties, išlikimo ir stiprybės esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Todėl taip svarbu rūpintis gyvąja etninės kultūros tradicija. Tautos sukuria savo valstybes iš esmės tam, kad užsitikrintų laisvos kultūros sklaidos, tradicijų išlaikymo, visaverčio gyvavimo bei išlikimo ateityje garantijas. Tada tauta tampa nacija, apibrėžiama kaip žmonių bendrija, kurią vienija ekonominė ir politinė sistema, visų narių politinės teisės, gyvenimas vienoje teritorijoje ir kultūros bendrumas. Žmonijos istorinė patirtis rodo, kad imperijos, engiančios kitas tautas, nėra ilgaamžės. Etniniai konfliktai kyla ten, kur tautiškumo raiška slopinama.

Knygos autorius Libertas Klimka (g. 1940 m.) yra mokslo istorikas ir etnologas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Jo mokslinių darbų tematika plati: baltų kosmologija ir kalendoriaus istorija, tradicinių kalendorinių papročių semantika, tautodailės raiška, tiksliųjų ir taikomųjų mokslų istorija Lietuvoje, mokslo ir technikos paminklai Lietuvoje. Jis yra vienas iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus steigėjų, Nidos saulės laikrodžio projekto bendraautoris. Visuomeninė jo darbų vertė pažymėta valstybine Jono Basanavičiaus ir regionine Stasio Šalkauskio premijomis.

Yra parašęs knygų ir per tūkstantį mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių, dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos laidose.