Monografijoje analizuojami Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos ir Lauryno Roko Ivinskio darbuose pateikti lietuviški botanikos nomenklatūriniai pavadinimai – augalų ir grybų genčių, taip pat aukštųjų rangų taksonų vardai. Šio darbo tyrimo objektas – 801 lietuviškas augalų ir grybų genčių vardas, pateiktas J. A. Pabrėžos Taisliuje augyminiame, ir per 2 520 lietuviškų augalų bei grybų genčių...

Monografijoje analizuojami Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos ir Lauryno Roko Ivinskio darbuose pateikti lietuviški botanikos nomenklatūriniai pavadinimai – augalų ir grybų genčių, taip pat aukštųjų rangų taksonų vardai. Šio darbo tyrimo objektas – 801 lietuviškas augalų ir grybų genčių vardas, pateiktas J. A. Pabrėžos Taisliuje augyminiame, ir per 2 520 lietuviškų augalų bei grybų genčių vardų, pateiktų L. R. Ivinskio Prigimtūmenėje. Monografijoje nagrinėjama J. A. Pabrėžos ir L. R. Ivinskio botanikos nomenklatūrinių pavadinimų kūrimo sistema, augalų ir grybų genčių vardų kūrimo būdai bei vardų sudarymo principai.

Atskirų lietuvių botanikos terminijos tyrimų yra paskelbtų, tačiau sisteminio darbo, kuriame būtų analizuojami pirmieji lietuviškų augalų ir grybų vardynai, nėra. Pirmasis augalų vardyną Taislius augyminis parengė J. A. Pabrėža, o beveik po 30 metų L. R. Ivinskis parašė Prigimtūmenę. Iki šiol dar nebuvo išsamiai nagrinėta ir lyginta, kaip abu autoriai klasifikavo augalus ir grybus, kokius taksonų rangus išskyrė, kaip kūrė augalų ir grybų genčių vardus, ar vėliau dirbęs L. R. Ivinskis sekė J. A. Pabrėžos darbu ar dirbo savarankiškai, į šiuos klausimus ir siekiama atsakyti monografijoje. J. A. Pabrėžos ir L. R. Ivinskio pateiktus augalų ir grybų vardus svarbu išnagrinėti ir įvertinti dar ir todėl, kad jie iki šiol yra tinkamas šaltinis augalams lietuviškai įvardyti.

Šis darbas papildys istorinius terminologijos tyrimus, bus naudingas lietuvių kalbos istorijai, dialektologijai, botanikos nomenklatūros istorijai, pateiks naujų lietuvių kalbos žodžių darybos faktų ir į vartoseną galimų įtraukti augalų bei grybų genčių vardų.