Tai istorinis Amerikos lietuvės dienoraštis apie Lietuvą Sąjūdžio metais. Būdama studentė ji atvyko stažuotei į Vilniaus Universitetą. Atvykusi į tėvų šalį, ji visus nustebina paprastumu ir kad moka lietuvių kalbą....

Tai istorinis Amerikos lietuvės dienoraštis apie Lietuvą Sąjūdžio metais. Būdama studentė ji atvyko stažuotei į Vilniaus Universitetą. Atvykusi į tėvų šalį, ji visus nustebina paprastumu ir kad moka lietuvių kalbą. Giminaičiai ją pagloboja, atsiųsdami į bendrabutį maisto, kurį paslapčia valgo vienas iš darbuotojų. Giminaičiams perspėjant, jog ji turi būti atsargi politinėmis temomis, ji ima ir lankosi mitinguose, susibūrimuose, kur lietuviai dalijasi lietuvių kultūra ir papročiais. Labai gražiai aprašomas Naujųjų metų sutikimas su folkloristais Rumšiškėse su tradiciniais lietuvių valgiais ir dainomis. Taip pat knygos autorė lankosi ir Prūsijoje, kur yra visa lietuvių kalbos ir kultūros iždas. Ji susidūria ir su kasdieniais žmonių sunkumais tuo metu: eilėmis prie maisto, būtinų higienos ir rūbų trūkumu, alkoholizmu, žmonių nekultūringumu…Bet tai jos neatstūmia, o priešingai, motyvuoja prisidėti prie Lietuvos Sąjūdžio. Užmezga ryšius su Lietuvos rašytojais, visuomenininkais; išverčia lietuviškus eilėraščius ir knygas į anglų kalbą.
Iš Sigito Gedos laiško Laimai: “Laisvas žmogus tas žmogus, kuris sugeba pakilti virš materijos pasaulio ir tikėti, ir būti… Bet ir čia yra tūkstantis “bet”… (pridėsiu - ir mylėti).”