Rašymo idėja įdomi: tėvo laiškai dar visai mažam sūnui, kuriuose jis aiškina jam savo auklėjimo motyvus, ypač susijusius su gyvūnų apsauga, vegetarizmu. Tačiau mane, perskaičius knygą, apėmė nelabai malonus jausmas. Ir,...

Rašymo idėja įdomi: tėvo laiškai dar visai mažam sūnui, kuriuose jis aiškina jam savo auklėjimo motyvus, ypač susijusius su gyvūnų apsauga, vegetarizmu. Tačiau mane, perskaičius knygą, apėmė nelabai malonus jausmas. Ir, turbūt, ne todėl, kad neturiu asmeninių vaikų :) ir, beje, labai myliu gyvūnus, tiesa, vegetare nesu, bet nesistebiu ir nesmerkiu tų, kurie tokie yra. Tai jų pasirinkimas. O knygos autorius man pasirodė vos ne fanatikas. Kai kurios dalys net labai "neskanios". Jam viskas arba balta arba juoda. Pvz. jis ypatingai neigiamai atsiliepia apie medžioklę, nesu ir aš jos gerbėja, bet puikiai suvokiu kad pati medžioklės idėja šiais laikais yra iškraipyta, bet pasakyk tu kokiam ūkininkui, kurio visas bulves šernai iškniso, kad negalima šitų gyvūnų šaudyti.... O dar tas autoriaus pavyzdys su vilku, kad vaikui papasakos kitą Raudonkepuraitės interpretaciją... Ir tas nuolat pasikartojantis autoriaus motyvas : vaikas - tai mano antras šansas... Ką gi, vaikui, matyt tai pat teks laukti savo antro šanso...