Po rašytojo ir dailininko Leonardo Gutausko (1938-2021) mirties knygos sudarytojui, literatūros kritikui Valentinui Sventickui teko peržiūrėti dalį jo literatūrinio palikimo. Skaitydamas eilėraščius, sudėtus į didžiausią aplanką, jis pradėjo žymėtis eilėraščius, kuriuose minimas Mardasavas, to kaimo apylinkės ir realijos, Ūla, Merkys, Merkinė, Zervynos, jose gyvenęs Juozas Aputis ir t.t....

Po rašytojo ir dailininko Leonardo Gutausko (1938-2021) mirties knygos sudarytojui, literatūros kritikui Valentinui Sventickui teko peržiūrėti dalį jo literatūrinio palikimo. Skaitydamas eilėraščius, sudėtus į didžiausią aplanką, jis pradėjo žymėtis eilėraščius, kuriuose minimas Mardasavas, to kaimo apylinkės ir realijos, Ūla, Merkys, Merkinė, Zervynos, jose gyvenęs Juozas Aputis ir t.t. Tada ir šmėstelėjo mintis, kad tuos mardasaviškus eilėraščius, nespausdintus knygose, reikia kaip nors „parodyti“. Mintis vyniojosi toliau, prie L. Gutausko eilėraščių priglausti kitus Mardasavo „atėjūnus“ – dailininką Povilą Ričardą Vaitiekūną ir patį V. Sventicką. Visi trys menininkai Mardasave gyveno ir gyvena arba bent vasaroja. Tad ir į jų kūrybą tas kaimas ir apskritai šilinių dzūkų kraštas savaime atėjęs.

Knygą sudarys 25 Leonardo Gutausko eilėraščiai, 23 Povilo Ričardo Vaitiekūno piešiniai bei 14 Valentino Sventicko dienoraštinių „gurinių“ – esė. Per publikuotinus kūrinius savitai ir patraukliai atsiveria Mardasavas ir visa šilų Dzūkija, žmonių gyvensena, buitis, papročiai, šventės ir kasdienybės. Juose užfiksuota ir tai, ko jau šiandien ir nepavyktų užfiksuoti. Laiko slinkimas daro savo – ne tik žmonės išsivedami į kitus pasaulius, bet kartu su jais nunyksta ir viena kita tradicija. Meno kūrinio forma – tai tarsi dėžutė, kurioje išsaugoma tai, kas negrįžtama. Tokie ir šie, knygoje publikuojami kūriniai. O juos jungia autorių meilė šiam kraštui. Būtina dar kartą akcentuoti, kad visi trys kūrėjai nėra prigimtiniai mardasaviškiai (du iš jų – L. Gutauskas, P. R. Vaitiekūnas net ne dzūkai), o ir jų gyvenamas laikas Mardasve gana skirtingas. Todėl ši knyga tuo ir ypatinga, be vaiksytės nostalgijos, bet su dabarties žavėsiu.

Simboliška, kad knyga bus išleista šiemet, Dzūkijos (Dainavos) metais, o lapkričio 6 d. L. Gutauskui būtų sukakę 85 metai. Leidinys prisidės prie dzūkų krašto poetizavimo, jo populiarinimo ir kituose Lietuvos regionuose.