Tai viena iš tų knygų, kurias skaitydamas nuolatos stebiesi, kad neseniai apie tai kalbėjai, apie tai galvojai, gal net tą patį sugalvojai. O nesugalvojai, pasirodo, nieko naujo, nes tai plačiai ištyrinėta ir apmąstyta buvo...

Tai viena iš tų knygų, kurias skaitydamas nuolatos stebiesi, kad neseniai apie tai kalbėjai, apie tai galvojai, gal net tą patį sugalvojai. O nesugalvojai, pasirodo, nieko naujo, nes tai plačiai ištyrinėta ir apmąstyta buvo jau prieš porą šimtų metų.

Esė nėra ilgas, pagrindinės idėjos paprastos ir lygiai taip pat neilgos. Tik Schiller'is pasistengė, kaip įprasta visiems, kurie imasi filosofinių minčių užrašymo, viską išdėstyti nuodugniai. Ir tuomet gaunasi šiek tiek painu, šiek tiek perkrauta ir nenuoseklu.

Tai, kokia gi yra pagrindinė idėja? Turime siekti to, kas nepasiekiama, būdais, kurie mums ne visada įkandami. Paprasta. Turime jėgą išsilaisvinimui ir protą, kuris mūsų jėgą suvaldo, tačiau tuo pačiu atima ir dalį laisvės. Tad privalome ugdyti savo estetiškąją pusę, kad viskas, kas geriausia prote ir laisvėje susijungtų. Paprasta.

Praprasta, nes siekti nėra sunku. Net jei žinai, kad nepasieksi.