Pratarmėje rašoma, kad knyga pirmą kartą buvo išleista 1964 metais. Apmaudu, kad to neperskaičiau knygyne. Bus pamoka, sekantį kartą perkant tokio pobūdžio knygą, pasidomėti jos pirmojo tiražo leidimo metais ir įvertinti...

Pratarmėje rašoma, kad knyga pirmą kartą buvo išleista 1964 metais. Apmaudu, kad to neperskaičiau knygyne. Bus pamoka, sekantį kartą perkant tokio pobūdžio knygą, pasidomėti jos pirmojo tiražo leidimo metais ir įvertinti kiek pasenę patarimai bus pateikiami.

Beveik visuose nagrinėjamuose pavyzdžiuose aprašomas smurtas prieš vaikus. Dar neesu skaičiusi knygos, kurioje aprašoma TIEK DAUG smurto prieš vaikus. Ir tai vadinama psichologija? Pedagogika? Pagalba tėvams siekiant suprasti savo vaikus? Mano nuomone pateikiamos situacijos iškreiptos, bevertės, su daugumą jų net persistengta. Skaičiau ir stebėjausi kaip leidykla apsiėmė laisti tokį smurto vadovėlį 2017 metais?!

Daugelis situacijų pateikiama labai dviprasmiškai. Žmogui, nesusidūrusiam su vaikų psichologija sudėtinga spręsti ar pateikiamas sprendimo būdas yra tinkamas, ar pabandžius panaudoti kurį nors iš metodų jis nepadarys daugiau žalos nei naudos. Atsirinkti kurie patarimai yra naudingi ir kurie niekinės vertės, buvo ganėtinai nesudėtinga. Be abejo, kaip ir kiekviename kūrinyje radau išties neblogų patarimų. Išbandžiau. Suveikė.

Ar rekomenduočiau šią knygą? NE. Manau, kad mes turėtume investuoti į šiuolaikiškesnę psichologinę literatūrą atsižvelgdami į dabartinę socialinę ir techninę aplinką, kuri supa mūsų vaikus, o ne remtis metodais, kurie buvo naudojami daugiau nei prieš 50 metų, kai dažnu atveju galėjai pamatyti žvyrkeliu riedančius vežimus traukiamus grynakraujo lietuviško Stambiojo Žemaituko, o paskambinti galėjai tik nuvykęs į didmiestį ir įmetęs 5 kapeikas į senutėlį telefono aparatą stovintį griūvančiame barake.

Skaitėsi sunkiai ir be proto nenoriai. Bet šiaip ne taip įveikiau