Taip, ir aš turėjau tokį kambarį.
Tokį baisų, kad nukišau jį į tolimiausią kertę ir užrakinau keliasdešimčia
spynų. Kurį laiką, labai trumpai, netgi nepajėgiau prisiminti, kad tas kambarys apskritai egzistuoja. Bet ilgai tai netruko. Tos kelios dešimtys spynų kažkurią dieną vienu metu atsirakino.
Nors buvo atidaryta, vidun eiti nereikėjo, o aš nepajėgiau atsispirti smalsumui ir užėjau....

Taip, ir aš turėjau tokį kambarį.
Tokį baisų, kad nukišau jį į tolimiausią kertę ir užrakinau keliasdešimčia
spynų. Kurį laiką, labai trumpai, netgi nepajėgiau prisiminti, kad tas kambarys apskritai egzistuoja. Bet ilgai tai netruko. Tos kelios dešimtys spynų kažkurią dieną vienu metu atsirakino.
Nors buvo atidaryta, vidun eiti nereikėjo, o aš nepajėgiau atsispirti smalsumui ir užėjau. Ir supratau.
Kad atidariau duris į pragarą.

Kalėjime laukdamas mirties bausmės serijinis žudikas I Biongdas netikėtai ištaria kriminalinės psichologijos specialistės Songiongės vardą ir paprašo leidimo su ja susitikti. Iš kur I Biongdas apie ją žino ir kodėl nori matyti būtent ją, nors ilgą laiką atsisakė su bet kuo kalbėtis? Klausydamasi jo istorijos, gilindamasi į mąstymą, Songiongė ieško atsakymų į rūpimus klausimus. Serijiniu žudiku gimstama ar tampama? Ir kur slypi blogio šaknys?

Tuo pat metu Songiongės vyras į namus parsiveda Hajongę, dukrą iš pirmosios santuokos. Vienuolikmetė per gaisrą neteko ją auginusių senelių. Nuo pat pirmos dienos tarp moters ir mergaitės prasideda nematomas karas...